Vladas Braziūnas
Atrasti Leną Eltang
Jau nuo pernai metų pabaigos buvo žinoma, jog antrasis Lenos Eltang romanas „Akmeniniai klevai“ („Каменные клены“, Maskva, 2008) ne tik pristatytas naujam ir iškart tapusiam antru pagal svarbą – po Nacionalinės premijos „Didžioji knyga“ („Большая Книга“) – Rusijos literatūros apdovanojimui „Naujoji rusų literatūra“ („Новая русская словесность“), bet ir pateko į vadinamąjį šios premijos „trumpąjį sąrašą“. Pagaliau atėjo žinia: Lena Eltang – pirmoji šios premijos laureatė. Mums turėtų būti įdomu ir tai, kad šioji premija – ne valstybinė, kad jos lėšos – iš privataus mecenato Michailo Prochorovo fondo. Premijos dydis – milijonas rublių. Iš viso į šią premiją pretendavo pusketvirto šimto kūrinių.
Pats premijos paskyrimo užsienietei, Lietuvos Respublikos pilietei, faktas buvo didelis netikėtumas (kaip dabar pati Lena juokauja, „mes privertėm juos pripažinti, kad kiekviename Lietuvos kvadratiniame kilometre gerų rašytojų daugiau“). Lena Eltang nurungė tokius rusų literatūros grandus kaip, tarkim, Vladimiras Sorokinas ar Viktoras Pelevinas (šiam teko internetinio balsavimo prizas). Tiesa, rusų literatūros padangėje Lenos Eltang vardas nebuvo naujiena. 2003 m. Karaliaučiaus leidykla „Jantarnyj skaz“ išleido pirmąjį L. Eltang eilėraščių rinkinį (jo įvadą parašė Tomas Venclova), 2007 m. Puškino fondas Sankt Peterburge – antrą. Eilėraščių spausdinta leidinyje „Drugije vozmožnosti“, antologijoje „Оsvoboždionnyj Ulis“, almanachuose „Vozdušnyj zmej“, žurnaluose „Znamia“, „Oktiabr“, „Vilnius“, „Novyj bereg“, savaitraštyje „Literaturnaja gazeta“.
2006-aisiais pasirodęs Sankt Peterburgo leidyklos „Amfora“ išleistas pirmasis L. Eltang romanas „Gervuogės metūgė“ („Побег куманики“) Rusijoje pateko į Andrejaus Belo ir 2007 m. „Nacionalinio bestselerio“ premijų „trumpuosius sąrašus“, taip pat į Nacionalinės premijos „Didžioji knyga“ 2006–2007 m. „ilgąjį sąrašą“.
Gimė Lena Eltang tuometiniame Leningrade, baigė Irkutsko universiteto Žurnalistikos fakultetą. Nuo 1991 m. gyvena Vilniuje. 2008-aisiais dalyvavo Poetiniame Druskininkų rudenyje, tad festivalio almanache skelbta eilėraščių ir jų vertimų. Eilėraščių taip pat skaitė pernykštėje Vilniaus knygų mugėje surengtame poetiniame muzikiniame Magnus Ducatus Poesis vyksme, jų pluoštas spausdinamas antrojoje almanacho „Magnus Ducatus Poesis“ knygoje (į lietuvių kalbą verčia Vladas Braziūnas).
Į Lenos Eltang prozą Lietuvos leidėjai bent jau kol kas, atrodo, nebus rimčiau įsižiūrėję. Ar gal bus sutrikę dėl savitos paties romano kalbos, itin tankaus meninio audinio neįprastumo, tiesiog poetinio daugiasluoksniškumo? Vertėjui čia išties būtų – aukštasis pilotažas pragare... „Eltang – jei ir ne naujas, vis dėlto šiuo metu – unikalus Europos modernizmo tradicijų rusų literatūroje tąsos reiškinys. Siužetą jos prozoje beveik užgožia sudėtingos teksto atmainų konstrukcijos, supintos iš laiškų, iš paprastų ir interneto dienoraščių, vaistažolių knygų, o vardai ir vietovardžiai būtinai daugiaprasmiai“, – taip Lena Eltang pristatoma viename iš daugelio rusų interneto ledininių (
http://www.openspace.ru/literature/events/details/15938/), pranešančių apie premiją, skelbiančių pokalbį su autore.
Literatūra ir menas. – 2010. – Vasario 12. – P. 16. – (Kronika). – Iliustr.: Vlado Braziūno [Lenos Eltang portr.] nuotr. – Prieiga internetu (žiūrėta 2010.II.12): http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3271&kas=straipsnis&st...