nodila važas un drātis | Vladas Braziūnas

Vladas Braziūnas

No lietuviešu valodas atdzejojis Jānis Elsbergs

* * *

nodila važas un drātis rūsainas, pinušās, tinušās vienīgi tavējā āda paliek, dvēsele biklās un brīvās drānās nekā vairāk, vien Dievs ar aci nesaredzams puteklis uz bildes, ievas pie loga ziedu čemuros izstaipījušās miegā smaida, neko slepenu nenes pa balto, ne jau sniegu aiz tava sapņa

Fabijoniškės–Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 6. celle), 2011.II.25–III.3

Vladas Braziūnas

* * *

sudilo pančiai ir vielos rūdiję, saistę ir gūžę tik tavo oda, tik sielos drovus ir laisvas drabužis nieko daugiau, tik Dievas plika akimi neįžiūrimas dulkė ant nuotraukos, ievos po duknom, žiedų kepurėmis išsikėtojusios miega šypsosi, nieko slapta neša per baltą ne sniegą anapusiai tavo sapną

Fabijoniškės–Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 6. celle), 2011.II.25–III.3

Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 7.