Vladas Braziūnas
žemės tvanas
dievai nesikišo, ir Nojaus
valtį užgrobęs Charonas
irklavo į priešingą pusę
bet žemei nebuvo galo
jos kūnas buvo didžiulis
vanduo – tik akis nuskęsti
tik ašarų džiūstantis laštakas
Fabijoniškės, 2007.VI.15–VII.14
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 64.