Vladas Braziūnas
perėja
rąžos dulsvos mieguistos upės, dulksnoj
akmeninis kryžių raidynas, miražų
miesteliai, striukas galelis kelio, negreito
kol rasi, ko reikia, dėmesio ženklas
prieš siaurą beždžionių tiltą, bilda
geležys, gelia tavęs pasiilgusią širdį
mažiutėj kalnų bažnytėlėj, iš čia
Dievas arčiau, ąžuolynuos, elektros
linijose, priekalnių plynėse ir Apstybės
ir Stygiaus akligatviuos spygaujant
várniniams paukščiams, kūno
tavo ir mano, ir žemės
apleisty paskutinėj gesinam
dulsvam lietuje baltą kalkynų debesį
Bratislava–Banská Štiavnica, 2003.VI.1; Fabijoniškės, 2011.I.12–2013.II.22
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 121.