Vladas Braziūnas
* * *
nedaug ten ant kalno rùdenio
apskrudusio aukso rudẽnio
saulė, iš debesio delno
išsprūdus, beveik nebeliūdina
negildo, tik švelniai šildo
besirūkšlėjančią odą
išduoto dangaus, apvilto
iš netekties išvaduoto
Fabijoniškės, 2003.IV.25–2013.VIII.1
Krantai. – 2014. – Nr. 1. – P. 37. – Prieiga internetu (žiūrėta 2015.IV.3): http://www.kranturedakcija.lt/app/webroot/files/Krantai-2014-1-34-37-Braziunas.pdf;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 49;
Šeimininkė. – 2016. – Kovo 25–31. – Nr. 12. – P. 13. – (Poezijos svetainė). – Prieiga internetu (žiūrėta 2016.III.27): http://ukininkopatarejas.lt/leidinys/seimininke-nr-12-2016-m-kovo-25-31-d/