Vladas Braziūnas

I paukši paukštė pušy meleta peleninė pelė pašakny knygą knygti pradėk nuo dabar verpki nytį, įnik sakiny vėlyvajam kalnely vėlių pasimatymą skirki ir vėl stipinais nubarstytu keliu kilk ir siekdamas kilpos paverk pilki smėlio mažus kapelius Lėvenėlio paliek lašeliu kai užaugs, ten suglausim kelius du negimę vaikai, iš šalių mus šešėliai pakalnių pakels mes išeisim laiškuos dar aukščiau paukši paukštė, akių neužkals ...o jaučiau II užkeiktos piliakalnio mergos skalbia, verda valgį, kepa pyragus nubus iš to buvimo užsiverkusios ir pamatys, kad kito jau nebus alaus prileidžia kaip raumens mens sana, bet kūnas senas ir nebeklusnus, ar išgyvens ligi rudens, kol dar rusena švitulys sužvarbęs ant Lėvens, bet, varge, ar tai mes ir jam, ir viens kitam jau nebesvarbūs ...paliks? išmes?