Vladas Braziūnas
šerno jaukinimas
tai baimės prakaitas, jauti, kaip pila
suseks, ir būsi pasmerktas sekilai
sekly, teisusis mano įskundėjau
rusenusis pasenusiom idėjom
tom laikinom, ne tom, kurias dar mini
Perkūno ąžuolas, išgimęs iš Žemynos
žemelės, Dioniso motės, apeiginis
į jo šaknis gumbuotas šernas trinas
nušluosčius jo žaizdas skarelėm šilko
naktis, akla duktė, akis suvilgo
lėtai atanka šernagalvės vazos
duktė dienoja, nusikloja, rąžos
tada ateina Ponas iš raudonos
Adomo žemės, padalina duonos
nemato, kaip pasaulio dvasion ninka
knyslys, didesnis ir už Šeimininką
Daujėnai–Fabijoniškės–Radviliškis– Fabijoniškės–Vilnius–Šakiai–Fabijoniškės, 2007.V.12–2016.VI.8
Braziūnas, Vladas. Lėtojo laiko aky: [eilėraščiai] / knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – P. 56.