Vladas Braziūnas
Vilniaus stotelės
Jeruzalė
Praeitis praeis žeme
šitą eiseną nebylią
nepataisomą vergiją
rūsčialapės mano girios
šneka mirusia tarme
vis minėdamos mane
juodą mano gyslų gaisrą
kur pirmykštės dvasios švaistos
tarp aklystės ir pašvaistės
ji šalta ir svetima
ji išalkino mane
ir mana mane penėjo
ir tą vaizdą įkalbėjo
paskutiniam tamsume:
už Jeruzalės – laukai
ir keliai, kur grįžta keliais
ir alyvžalės ugnelės
švytuliuoja pakrikai
1983
Vakarinės naujienos. – 1983. – Spalio 1;
Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 14–15.