Vladas Braziūnas
gale lauko
vieno kūno nariai, susitikę vėluojančių, skubančių
veidrodžių mugėje, šventas aliejus ir gaisras verdenės
vartuose, geismo apakus vingiotyra
balnugãris atãtvanas verčias per pylimą, erčios
skiriasi, nyra viena į kitą atospindės balzgano
ryto, Márnos ãtsaloj rymo nepabaidytas garnys
buvo? gal, bet mirė tikrai, ir manęs
vėluojančio laukia ir ūksi
laikas, kritęs ne mūšio lauke, nemarusis
Ventspils (Starptautiskā rakstieku un tulkotāju māja, 7. celle), 2006.VII.28–Vilnius, VIII.11–31
Krantai. – 2006. – Nr. 4. – P. 9;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 148.