Anna Rancāne


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas


* * *

Ak, meilyt lietaus, kad išdžiūvusi žemė sudrėktų, Žolės stiebai kad vytųsi it aistringos pašėlusios rankos, Ūmiame glėbyje, Lyg paskutiniam, lyg kad prieš mirtį, Trokšti lietaus, kad permerktų sausas lūpas, Padžiūvusias ir kietas Kaip neartas dirvonas. Ai, geisti lietaus kaip gyvybės, šiltos ir švelnios, Ligi šaknų, išbalusių, kaip pirštai, skvarbūs, neglamonėjantys, Geisti lietaus, kurs nepriklauso, lietaus, kurs nedera... Užkimęs riksmas atsimuša kaip paukštis į rūsčią įsakmią plokštę.

2003

Poezijos pavasaris / Sudarytojas Rimantas Kmita. – Vilnius: Vaga, 2004. – P. 118;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 20.


Anna Rancāne


* * *

Ak, vēlēties lietu, lai kaltusī zeme atvilgst, Zāles stiebri lai vijas kā trakas un kaislīgas rokas, Apkampienā spējā, It kā pēdējā, it kā pirms nāves, Ilgoties lietus, lai iesūcas sausajās lūpās, Apkaltušās un cietās, Kā atmata neuzarta. Ai, iekārot lietu, kā dzīvību siltu un maigu, Līdz saknēm izbālušām, kā pirkstiem, kas asi, bez glāstiem, Iekārot lietu, kas nepieder, lietu, kas nepienākas… Aizsmacis kliedziens saļimst kā putns pret cieto bauslību galdu.

2003