Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

a short history of time


For Lesya Ukrainka listen to him who flinches from the slightest sound follow him closely, be vigilant and meek we talked – about what? about clear acacia honey about the quiet hours of work and rest about dimensions, eternity constantly dividing those who try to divide, but hopelessly, what will you fish out the ocean from a drop or gutter-pipe, from a dew-covered snow-drip breeze draft, light wind, waft – measured by what? perhaps we talked about him? time was already a thaw time blossomed, snowed, did not promise long years, did not discuss illness cooked preserves, read, translated poems, to treat tuberculosis of the bones traveled to Druskininkai, brought salt to Lvov, crystalized herself into classical salt – into a beloved city much like Vilnius, filled with hills and languages, and nations, a city of rowers, at times rambling through fog, at times stroking through sunlight, lost in dreams, the periodically sculling, at times transfiguring into merciful dew, none will understand salt or the lye of cracking calluses dispersed itself in my perforated bones and hair, turned into hoarfrost, romantically speaking, or more commonly – into grayness, turned into a growth on the little toe, into the Bee’s humpback, and still – into clear acacia honey

Fabijoniškės–Druskininkai–Fabijoniškės, 2006.XI.22–XII.3

The Vilnius Review. – 2008. – Spring / summer. – № 23. – P. 61;
http://www.balticsealibrary.info/index.php?option=com_flexic....


Vladas Braziūnas

trumpa laiko istorija

Lesiai Ukrainkai klausykit to, kurs krūpčioja nuo menkiausio garso sekite įkandin, būkite romūs ir budrūs kalbėjomės – apie ką? apie akacijų skaidrų medų apie tyliąsias darbo ir atilsio valandas apie matmenis, begalybę vis dalančius dalyti mėginančius, o beviltiškai, ką tu išgriebsi jūrą iš lašo ar laštako, iš aprasojusio lašinio bryzo brizo, lengvučio vėjo, dvelksmas – kuo išmatuotinas? gal apie jį kalbėjomės? laikas jau buvo atodrėkis laikas žydėjo, snigo, ilgų nežadėjo metų, nekalbėjo apie ligas virė uogienes, skaitė, vertė eilėraščius, gydytis kaulų džiovos važiavo į Druskininkus, druskos parsivežė Lvovan, pati sukristalėjo į klasikę druska – į mylimą miestą, panašų į Vilnių, pilną kalvų ir kalbų, ir tautų, beirkluojančių miestą kas sau, tarpais po rūką klajojančių, tarpais įsauly besiirstančių, užsisvajojusių, tarpstančių irstančių, tarpais į gailią rasą pavirstančių, nė nesuprasi druska ar skirstančių nuospaudų šármas išsiskirstė po mano kiaurus kaulus ir plaukus, virto į šarmą, romantiškai šnekant, o paprasčiau – į žilę, virto į ataugą ant mažylio, į Bitės kuprą, vis tiek – į skaidrų akacijų medų

Fabijoniškės–Druskininkai–Fabijoniškės, 2006.XI.22–XII.3


Magnus Ducatus Poesis: ribų įveika = robežu pārvarēšana = пераадoленьне мeжаў = pokonywanie granic = подолання меж = преодоление рубежей = surmounting boundaries: 2006–2007 / Sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – P. 95;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 160. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas;
http://www.balticsealibrary.info/index.php?option=com_flexic....