Pereiti į pagrindinį turinį
Pavadinimas Rūšiuoti mažėjančia tvarka Data
-vardžiai
„užmesiu tinklą raudonų šilkų“
ab incunabulis
Adrija rėja
akmenio paukščiai
AKMUO be tėvo auga
ako ano, ako nie
aksomas
akvamanilė
amžinai po banga: pirmas, antras ir
anapus nustatytų svajojimų kvadratų
antano obels baladė
antrininkas
apgirtusios bažnyčių pelės
apokalipsė
apsuptis
arkadija
arklys piligrimas vienuolis
asmeniniai įvardžiai
aš sutikau Naujus metus...
ašara boružė
ateis gyvųjų
atpirkimas
audra ir veržtas
ąžuolas, žõlės, žydinčios viksvos
ąžuolėli šimtašaki
babutė muša sviestą
babutės darželis
Balsavimas
balti avinėliai, o mūsiškai būtų – gėreliai
balti sieliai
Baltica ’88
baltiška aritmetika
baltų kalbos
Be vėjo
belangės langas
bestiarius
birželis
blizgantis juodžemio sparnas
bokšto, senesnio už laiką, pavėsy
broliai vėjai
buvo sapnas ar dvasia
čia karūna, čia jos veidą uždengia
D. Guramišvilio 15. Nanai
DABAR: tėra tuščia stotis, kur nesustoja
DANGUS buvo vienas kraujas
dangūs ten plazda ir kliokia
daugiau neturiu kur gyventi
de principiis
debesijų šalin
devintojo dangaus psichoskopija
diena dovana
diena iškastame durpyne
dienos
dienos atsivertimas
dienos pailgos
Dievo puokštė
diptichas kalnų peizaže
dovanota dvišaka žvakidė
durpynai ir debesynai
dvēsele ir nemirstīga
dvikovoj su laiku nukauta dviskaita
eglės uogos, ąžuolo žiedai
eilėraščio vertimas
ekspedicija jaunystėn į Sarius
europieti, augęs pačiame palietuvy
Europos ateities planavimas
ežero delno įduba
ežero gaisras
filotopija
fontanas
gale lauko
gamta. medžioklė. žūklė
gamtos kalendorius
geometrija
gerk lūpas, prasivėrusias kaip vyno
gerumas kaip
giesmininkas bretonas, girtas kaip strazdas
gimtinės morenos gėlė
Girdiškė
girtas vagonas. Bratislava–Vilnius
gyvenimo akimirka
gražumo pilnoji
gretinamoji gramatika
grupinis portretas
grūšia ant marių
heautoskopija
hoc est corpus meum
homo viator
į dantiraštį
į žmonių pasaulį
identitetų medžioklė
ieškau kvailesnio
įmeski pinigėlį, kad sugrįžtum
imparfait
ir bus atidaryta
ir tada
yra vieta
istorija
iš naminio audimo dainos
išeis į šventlaikį tie Šventaragio žmonės
išplasnojusie broliai, sesuo...
išsižios rudeniop pamotėjanti saulė, nebūta
Jeigu nebūtų kalbos
ji tiesiog kramto nagus, ne kremtasi
jis tas, paukščiadirbys, bet nusivylęs
juodo tekančio kraujo akmuo
Juozapato slėnis
ką beveik užmiršti
ką daro siela, kai rankos
kadaise neseniai
kadangel gyvatės
kai baigėsi muzika
kai dar baltosios elnės iš dangaus krisdavo
kaip ir jodleris
kaip iškeroja, žydi mirtinai
kaip mes
kaip rašomas haiku ar kitas trumpas eilėraštis
kaitra
KALBA peizažą tekančia ranka parašo
Kalėdų atvirutė su elniu ir gulbe
kalno šaltinis
Karai: vasario speigo upės
karilionas
kartojasi poetų kartos
karvelių paštas
kas nauja senuos vandenuos
kas panirę šešėliuos
kaulgėla
kažkas iš miego, kažkas iš niekur
kelias atodirbis
kelionė, sapnas ir lietus
kelrodė
klausausi lyguo
ko ežero žuvys krantan
koks čia ežeras, jei
kol iškukavo
korozinė ugnis
Krajovos mieste, kur nebuvo kada parašyti eilėraščio
kryžiasnapiai
Kuosa Kro nuklauso vaiko mintis
Kuosos Kro greitoji sapnų pagalba
laiko skirtumas
laiškas apie rugsėjį
laiškas laumei
laižo veidą samanotą
lankymo valanda
latgãliai šilto pieno kanelin įmeta gyvą
laukai nualo, vorupė tuščia
laukėjanti obelė
laumės raistely velėja
leidausi į, tekinas pro
liaudies daina
lydiminė žemdirbystė
lilium bulbiferum lilium
linija tekantis taškas
liūtis
malda už svetimą savo
man net keista, kad šįkart vairuoju
Mardasavas
maudžia...
meldėsi savo kalba
melika
Mendelsonas priemiesčio aludėj...
mergaitė
mergelė
metai
miglos geografija
miręs buvau tam sapne ir vedžiojamas mirusio vaiko
mirusių kopų katrenai. praeiviai
Mirzaanis, Pirosmanašvilio gimtinė
miškų dilgėlyno naktis
miškų šnekamoji kalba, parkų rašytinė
molis raudonas kaip iš Riaubonių plytinės
moterys
motinos portretas
nac rudentini
nakties pergina
naktys yra didelės
ne metai, vien jų laikai
nedaug ten ant kalno rùdenio
nemirtingasis
nemoku natų, o surinkčiau
nenuraunamas linas
neprarastas prarastas
nervus acusticus
nežinau, kiek apsigaudinėju, kiek iš tikrųjų
Nuoširdus pokalbis
nušviesėjimas
o, mūsų meilės naktys, žodžių prãdžios
pagaliau tą kartą pasielgė
pakalnėj vanduo
pakalnėn
paklaida
palabinimas
palatvė
paleofonas
palikimas
Panis Angelicus
paplentės bukolika
parašęs tokį eilėraštį
Pareiti
paryčiai
paryčiais prie juodosios keramikos krosnies
pasaulė tampa atnaujinta
pasaulis sėdi priešais mane
paskutinis veiksmas
Pasvalys
paukščiai apie mūsų meilę
pavojus atšaukiamas
pažiūrėčiau į jūrą
pažvelgimas atgal
Pegasas
pelės ugnis
perėja
perkastos upės
Perkūno kraštas
persmeigtas vėjas
piliakalnio žmonės
pilkas gaudesys
pilkas ruduo
pilkoji palangės perkusija
pirmosios žolės deginimas
po to įspaudžia kryžių
po tvano lygumoje
poetas turi namą kalnuose
potvynis
povo šokis
prašvitimas
prie marių plačių
prieškaris
pririšau
pušynėtos žemos vietos ir užlietos plačios pievos
pušų sodinimas netoli Zervynų
raibojo gaidžio aukojimas
ramiai ir atkakliai
rankraštis
rašto koštuvės
ratilai
raudonoji knyga
rekonstrukcija: Æstiorum gentes
riba
ryškios rugsėjo žvaigždės rodo rudens pradžią
rudenio retro
sambariai
saulėgrąža
Saulelėj tirpsta paskutinis sniegas
savigyna
savo tarmės siauruku gal nebaisiai toli nuvažiuočiau
sed contra
sėja
sekundininkas giltinės dalgiu
selenografija
senieji šaltiniai
senis ir jūra
Senoji muzika
senojoj gryčioj
septintoji celė
smėlio laikrodis
sonetas, atsilikęs nuo vainiko
speleo.lt
spero
sudilo pančiai ir vielos
sukarpyti keliai neatlaiko nei riksmo
sūkurys
supratau, kad nėr tavęs, kad veltui
susitraukęs, sulinkęs, visai lyg ištrauktas
sužeista vyšnia
sužeistas vėjas
svajonių džiaugsmas
Svalios melioracija
šaknis
šerno jaukinimas
šiąnakt pirmąkart sapnavau
šis vėjas
špokai ir mažieji uoksų paukšteliai manuos
šventasis pavasaris
šventė dar tik prasideda, lik čia
šviesi naktis, šilta ir švelni tarytum vidinė tavo šlaunų pusė
šviesos išsprogusi akis
tace!
tai tu pridžiaustei
tamsa jau renkas menką mantą
tarė alui: gaukis ir gyvenk, – migla per pievas
tarmė
tavo tenai
te jis suranda kryžių ne namuos
tenebroso
tie vyrai žvyro duobėse...
tik šaiposi fleitos
tik užsimerk, ir ūžianti gyvybės
tyla ir žodis
tylintys vyriai
tylmetis
tylos žvėris, apuostantis tave
tolsta ir tilsta kaip strėnų banguojanti juosta per šimtmečius plaukusi upė
trauka
trumpa laiko istorija
tvankioje Pietų šalies lauko kavinukėj
ugnies atkalbėjimas
už brolį vėją, už orą ir debesį
už Nebylėlio tilto
užmaršties paveldas
vaikystės siaurukas
vaikų, koplyčioj giedančių, balsai
Vaišelka
vaivorykštė ant seno sodo
vakar yra rytoj
vakaro žinios
vanagas suka virš kelio
vandeningosios žiemos
vandenų kaimynystė
varteliai
veidrodis
vėl naktis neišmiegota
Vel'kí Františkáni
vėlė
vėlyvieji
velnias linksmas Orfėjas dainuoja, o angelas liūdnas
Vermont: žalias gurkšnis
vienas ir vynas
vienatvės alibi
vieta nei laikas nesvarbu
vigilija
Vilniaus klasicizmas
Vilniaus sonetai. Neries atodanga
Vilniaus stotelės. Gedimino aikštė
Vilniaus stotelės. Jeruzalė
Vilniaus stotelės. Mėnulio Viesulo
Vilniaus stotelės. Molėtų
Vilniaus stotelės. Tik iki Žvaigždžių
Vilniaus stotelės. Žvėrynas
Vilniuje naktį sniegas
vis per tą alų
visa bus sapnas apie
voratinklio laikas
voro stulpas
voro stulpas, Europos vidurio stulpas
žaidžiam bežadžiai balandžiai
žaros nurausvinta pilkoji rože
žemės tvanas
žemiau nei žemė, gulinti po jūros
žydinčios girios
žmonės, kuriuos sapnuoju
Žolìnės laukas
žvyro žiedadulkė