Mano brangi bičiule,
Sveikas protas mums sako, jog žemės daiktai tetveria neilgai, o tikroji realybė kvyti vien tik svajonėse. Kad įsavintumėm natūralią, kaip ir dirbtinę, laimę, pirmiausia privalome užtekti drąsos ją nuryti, tuo tarpu tie, kurie galbūt būtų verti tos laimės, būna kaip tik tokie, kuriuos palaima – tokia, kokią ją suvokia mirtingieji, – veikia kaip vimdomieji.
Elżbieta Musiał – poetė, tapytoja. Išleido keturis eilėraščių rinkinius – Vieta dangui (Miejsce na Niebo, 1996), Debesų tatuiruotė (Tatuaż z obłoków, 2001), Upės šešėlis (Cień rzeki, 2003) – ir poemą Žiemą automobilio pervažiuotam laikrodėliui atminti (Na śmierć zegarka przejechanego zimą przez samochód, 2007). 2006-aisiais pasirodė esė rinkinys Poetas žvelgia į moterį (Poeta patrzy na kobietę), skirtas dvylikos žinomų lenkų poetų dvylikai lyrinių eilėraščių. Daugybės tarptautinių projektų dalyvė. Yra surengusi per dvi dešimtis asmeninių tapybos parodų Lenkijoje ir kitose šalyse.
Vilnius ir Minskas, 2009 m. rugsėjo 23–26 d.
Literatūros vakaras Vilniaus rotušėje
2009 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis, 19 val.
Sveikas, Viešpatie mūs Иису
Labą dieną, Jėzau.