Tai knyga apie Eduardą Mieželaitį, talentingą, daug kontroversijų išgyvenusį poetą ir apie jo aplinką – sunkų permainingą laiką. Knygos sandarą lėmė sukaupti prisiminimai ir apmąstymai, panašių leidinių tradicijos, svarbiausio personažo improvizacinė prigimtis.
Tokių sovietmečiu gebėjusių atsiskleisti ir aktyviai veikusių menininkų, koks buvo E. Mieželaitis, biografijos ir kūrybos vertinimas tebėra problema. Žmonės, nusiteikę gilintis į kontroversijas, nelabai linkę viešai skelbti vertinimus; greta suvokiančių ir mąstančių apie aukštumas ir priešybes pasitaiko krypstančių į apologetiką – iš dalies dėl žinių trūkumo. Taigi objektyvūs vertinimai priklauso ateičiai. Bet tik dabarčiai priklauso – gyvų prisiminimų autentika.
Į fotografijų ciklus sąmoningai įterptas ir oficialusis E. Mieželaičio gyvenimas.