Vladas Braziūnas. Tarmių prestižą grąžins tik mūsų drąsa
Šeštadienį, sausio 5 d., Raudodvaryje oficialiai pradėti Tarmių metai. Jų tikslas – populiarinti lietuvių tarmes, palaikyti jų gyvybingumą ir vartojimo tradicijas. Apie dabartinę tarmių padėtį Lietuvoje ir kitose šalyse, jų prestižo problemas ir likimą kalbėjomės su poetu ir vertėju, daugybės literatūrinių premijų laureatu Vladu Braziūnu, kuris net tik rašo eilėraščius savo tarme, bet ir su šeimynykščiais bendrauja vien tarmiškai.
2013/01/12


Vladas Braziūnas. Laipteliai vaikystės varnėnams

– Gimėte Lietuvos Šiaurėje. Galbūt galėtumėte papasakoti apie savo tėvelius ir aplinką, kuri Jus supo?

– Skurdus ir, kaip dabar suprantu ar tik nujaučiu, nuožmus pokaris. Juk gimiau dar „prie Stalino“, nebuvo dar praėję nė dešimties metų po karo, partizanų epopėja dar tebebuvo ne vakarykštė, o ši diena, kad ir jos vakaras ar net jau apynakčiai. Nežinau, ką ir kiek vaikas tada supranta, bet jo atmintin nusėda daugybė nugirstų dalykų, vėliau būtinai iškilsiančių ar tiesioginiais, ar dažniausiai nebeatpažįstamais pavidalais.
2013/01/11


Vladas Braziūnas. Atrasti Leną Eltang
Jau nuo pernai metų pabaigos buvo žinoma, jog antrasis Lenos Eltang romanas „Akmeniniai klevai“ („Каменные клены“, Maskva, 2008) ne tik pristatytas naujam ir iškart tapusiam antru pagal svarbą – po Nacionalinės premijos „Didžioji knyga“ („Большая Книга“) – Rusijos literatūros apdovanojimui „Naujoji rusų literatūra“ („Новая русская словесность“), bet ir pateko į vadinamąjį šios premijos „trumpąjį sąrašą“.
2011/01/14


Vladas Braziūnas. Prakalba į malonųjį skaitymą
Poezijos pavasario svečiai jau girdėjo, kad mes, lietuviai, esam hedonistų tauta: mūsų valstybės parlamentas su kolege Dalia Teišerskyte šiuos, 2008-uosius, metus Lietuvoje yra paskelbęs – Skaitymo metais. Tad šio mūsų pokalbio tema yra paaiškinamoji: šie metai yra – skaitymo malonumo metai, arba tiesiog malonumo metai, malonės metai.
2009/04/01


Vladas Braziūnas. Prisiminimai iš kuosų ir strazdų ateljė

Esu Visby, visi mano popieriniai ir beveik visi kompiuteriniai užrašai likę namie, Vilniaus Fabijoniškėse, o konkrečiosios atminties kaip ir neturiu, prozininku netapsiu, o vis tiek štai turiu parašyti – ką neatsargiai įsipareigojęs. Turiu nors ką prisimint. Vadinasi, žanras – prisiminimai. Tik apie ką? Kas jų objektas? Ką gi, prisiminimų žanras yra toks, kad vis tiek, kad ir apie ką žmogus rašytų, rašo apie save. Ne kitaip bus ir čia, nėr ko apsigaudinėti. Tik tiek pasistengsiu, kad, be manęs paties, čia neliktų visai nuskriausti ir maniškiai latvių literatūros, daugiausia poezijos, vertimai į savąją kalbą.

2008/09/24


Ferdinandas Kauzonas. Protas vaikšto iš paskos
Prieš gerą pusšimtį metų Leipalingio mokyklos kūno kultūros mokytoja man, septintokui ar aštuntokui, pasakė: „Tu švelnus kaip mergaitė“...
2008/08/07


Vladas Braziūnas. Tėvų ir senelių kaimynai. II. Latviai, karaimai

Paprastas ir amžinas žmonių sugyvenimas. Be jokių gudravimų, be patoso:
„Mes valgėme tam tikrą maistą, atlikdavome tam tikrus ritualus ir paisėme tam tikrų tabu; žinojome, kad ir kiti turi savųjų. Mes nenorėjome, kad jie laikytųsi mūsiškių papročių; jie irgi nesiekė, kad mes laikytumės jųjų. Jie buvo tokie, kokie buvo; mes buvom tokie, kokie buvom. Niekas mūsų šito nemokė“ .
Niekas, išskyrus natūralią neišvengiamybę šitaip kartu būti. Ir išbūti.

2006/01/01


Vladas Braziūnas. Žolinė: žygiuoja šauktinis per smėlį

Kalendorinė savaitė jau būtų praėjusi, bet šios rubrikos komentarai savaites skaičiuoja nuo šeštadienio, tad ir ketvirtasis "Poetų placdarmas", toks Lietuvos poetų sambūris, tęsęsis nuo ano penktadienio iki sekmadienio, dar gali žymėti savaitės įvykių pradžią.

2003/08/16