„Valstiečių laikraštis“. Su geru poetu labai malonu pakalbėti apie gerą poeziją. Bet poezijos knygų tiražai mažėja, poezijos poreikis menksta, kai kas jau atvirai teigia, kad šių dienų poetus tik patys poetai ir skaito. Ir netgi ne visi. Bet yra ir toks pamąstymas, kad gerai poezijai užtenka ir vieno skaitytojo.
Ką gi, atskirų knygų tiražas tikrai mažėja, bet užtat koks bendras išleidžiamų knygų tiražas! Jei knygas matytumėm kaip literatūros patiekalus ir prisimintumėm nuolatinę sovietmečio skurdo vakarienę, kai būdavo sušlamščiama visa grikių košė ir visa šlapdešrė, – ką gi, tokios padėties nebėra, ji negrįš, ir ačiūdie. Iš vargo vakarienės patekom į puotą smaguriams, pribloškiančią patiekalų įvairove. Kiekvienas laisvas rinktis.
Režisieriaus Arvydo Baryso, ėmusio kurti filmą apie Lietuvos kaimo tradicijas, akiratin pateko poeto Vlado Braziūno, kompozitoriaus Algirdo Klovos ir jo vadovaujamos folkloro grupės „Vydraga“ knyga su kompaktine garso plokštele – „Iš naminio audimo dainos“ (Vilnius: „Petro ofsetas“, 2005). Taip susibūrė filmo kūrybinė grupė.
Jai pasirodė svarbu tie dalykai, kurie per amžius savaip veikė lietuvių pasaulėjautą, savitai spalvino jos kūrybinę raišką: tėviškės kraštovaizdis, buitinės ir meninės namų aplinkos detalės, tradiciniai valgiai ir gėrimai, liaudies amatai ir dirbiniai – visa, kas sudaro mūsų, lietuvių, kasdienybę, pagaliau mūsų šventės – kalendorinės, šeimos, religinės… Filme nesistengiama visa ko detaliai vardyti, filmas – vaizdų, muzikos garsų ir poetinio žodžio (eilėraščius skaito pats autorius) kalba, siejama asociacijų, nuotaikų, jų niuansų. Taip filmo juoston įaudžiama visa Lietuva, visi jos regionai, jos ežerų duburiai ir dangaus gelmės.
Vlado Braziūno poezijos rinktinę Vakar yra rytoj sudaro nauji kūriniai bei eilėraščiai, atrinkti iš aštuonių jo knygų: iš trijų sovietmečio rinkinių (Slenka žaibas, 1983; Voro stulpas, 1986; Suopiai gręžia dangų, 1988) bei iš Užkalbėti juodą sraują, 1989; Alkanoji linksniuotė, 1993; Užkalinėti, 1998; Ant balto dugno, 1999; lėmeilėmeilėmeilė, 2002. Nors Braziūno gyvenamasis laikas (g. 1952) išsitęsia per keletą „laiko juostų“, kurias sąlygiškai galima pavadinti Maskvos, Lietuvos ir Europos laiku, bet kūryboje istorinio laiko ženklų nėra gausu, nes poetas dažniausiai kalba apie būtąjį nebaigtinį poetinį laiką, siekiantį mitologinę, archetipinę „Didžiojo laiko“ pradžią. Dėmesys etniškumui, liaudies kūrybos tradicijai yra vienas individualiausių Braziūno poezijos sandų, kuris dabartiniu „Europos laiku“ įgavo naujų spalvų ir prasmių.
2008 m. kovo 28 d., penktadienį,
Vilniaus universitete –
iškilminga Latvistikos kabineto atidarymo konferencija
17.00 Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje –
latvių ir lietuvių poezijos skaitymai.
Dalyvauja poetai
Vladas Braziūnas,
Sigitas Geda,
Knutas Skujeniekas,
RAŠYTOJŲ KLUBAS KVIEČIA
2008 m. kovo 26 d. 18 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/
Pristatant knygą
Eduardas Mieželaitis: post scriptum
/ PRISIMINIMAI APIE EDUARDĄ MIEŽELAITĮ, STRAIPSNIAI, LAIŠKAI
dalyvauja knygos sudarytojas Vladas Braziūnas literatūrologė
dr. Donata Mitaitė, aktorė Gražina Urbonaitė.
Vakare pamatysime santrauką iš Valstybinio jaunimo teatro 1966-ųjų metų
literatūrinio spektaklio „Gintaro paukštė“ pagal Eduardo Mieželaičio
knygą „Duona ir žodis“;
ją atliks Valstybinio jaunimo teatro aktoriai Eugenija
Jankutė, Karolis Dapkus, Ferdinandas Jakšys, Algis Mažuolis, Saulius
Sipaitis, Lilija Žadeikytė.
Vakaro vedėjas literatūros kritikas Valentinas Sventickas.
Yra kalbų, kurios, buvusios nužudytos, prisikelia. Tokia yra lietuvių kalba, kurią carai buvo uždraudę, kad nutildytų maištingą tautą. Tad nelabai ką žinome apie tą buvusią kalbą, jos pasipriešinimą, jos literatūrą, nors nuo šiol ji yra „mūsų“ Europos dalis. Todėl Vlado Braziūno, šiandien ryškiai atstovaujančio lietuvių kalbos minčiai ir vaizduotei teikiamoms galimybėms, knygos pasirodymas prancūzų kalba yra, be abejo, didelis įvykis.
Dalyvauja autorius, rinktinės sudarytoja Elena Baliutytė, LLTI leidybos skyriaus vadovas Gytis Vaškelis, „Petro ofseto“ spaustuvės direktorius Petras Kalibatas, autoriaus bičiuliai ir kolegos, skaitę jo eilėraščius rinktinės kompaktinėms plokštelėms: Juozas Erlickas, Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, Skaidrius Kandratavičius, Viktoras Rudžianskas… Vakaro vedėjas Virginijus Gasiliūnas.
Maloniai laukiame! MLLM, 2008
Présentation du livre de poésie de Vladas Braziūnas traduit en français par Genovaitė Dručkutė, Marc Fontana et Asta Uosytė (Editions l’Harmattan, 2007)
Le mercredi 12 mars à 18h au Théâtre « Lėlė » (Arklių g. 5)
Avec Vladas Braziūnas,
Genovaitė Dručkutė,
Caroline Paliulis,
musique par Domantas Razauskas
et Saulius Petreikis
Animation de la soirée par Kęstutis Nastopka
Vlado Braziūno knygos pristatymas. Į prancūzų kalbą vertė Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė ir Marc Fontana, 2007 m. išleido Paryžiaus leidykla „l’Harmattan”
Kovo 12 d., trečiadienį, 18 val. „Lėlės” teatro Mažojoje salėje (Arklių g. 5)
Dalyvauja autorius,
vertėja Genovaitė Dručkutė,
aktorė Caroline Paliulis,
muzikuoja gitaristas Domantas Razauskas
ir multiinstrumentininkas Saulius Petreikis
Vakarą veda literatūrologas profesorius Kęstutis Nastopka
Il y a des langues qui ressuscitent après avoir été assassinées, c’est le cas du lituanien que les tsars interdirent afin de rendre muet un peuple rebelle. On ne sait pas grand chose, ici, de cette langue, de sa résistance, de sa littérature bien qu’elle fasse désormais partie de « notre » Europe. Aussi devrait-on faire un événement de la parution en français d’un livre de Vladas Braziūnas, écrivain représentatif et important de ce qu’offre aujourd’hui à l’imaginaire et à la pensée le lituanien. C’est aussi l’occasion de découvrir la collection « Levée d’ancre », que dirigent Gérard Augustin et Michel Cassir aux Editions de l’Harmattan, et qui, trop discrètement, a déjà publié vingt-cinq volumes de poètes grecs, arabes, espagnols, chinois, hindous, tous à découvrir.
Gruodžio 6–8 dienomis Kijeve ir Charkove vyko Lietuvos užsienio reikalų ministerijos globojamos tarptautinės poetų bendrijos Magnus Ducatus Poesis skaitymai. Gruodžio 6-ąją Ukrainos rašytojų sąjungos salėje Kijeve susirinko pati didžiausia bendrijos dalyvių komanda: lietuviai Vladas Braziūnas, Antanas A. Jonynas, Kornelijus Platelis, Birutė Jonuškaitė, Eugenijus Ališanka, Vytautas Dekšnys, lenkiškai rašantis vilnietis poetas Romualdas Mieczkowskis, Barbara Gruszka-Zych iš Lenkijos, baltarusiai Uladzimiras Arlovas, Maryjka Martysevič ir Andrejus Chadanovičius, ukrainiečių poetai Serhijus Žadanas, Olehas Kocarevas (Charkovas), Dmytro Lazutkinas (Kijevas), Marjana Savka, Ostapas Slyvynskis ir jaunoji lietuvių poezijos vertėja Jaryna Černiak (Lvovas). Padedami muzikantų Algirdo Klovos ir Mieczysławo Litwińskio improvizacijos, visi aukščiau paminėti iš pradžių pademonstravo, kas yra poetinių kalbų Babelis, vėliau tęsė poetinę ir muzikinę improvizaciją, jau kiek panašesnę į tradicinius skaitymus. Magnus Ducatus Poesis sumanymą pristatė, jos vėliavą išskleidė Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža, vakare dalyvavo, o ir šiaip poetų bei muzikų išvykas rengė bei globojo mūsų kultūros atašė Ukrainoje Gabrielė Žaidytė.
Daugiau: http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3170&kas=straipsnis&st...2007 m. lapkričio 30 d. „Jurgio Baltrušaičio namuose“ Maskvoje įvyks muzikinis poetinis vakaras „Iš naminio audimo dainos“, skirtas lietuvių poeto Vlado Braziūno kūrybai. Renginio metu bus pristatytos dvi knygos poezijos antologija „Magnus Ducatus Poesis: Ribų įveika (Vilnius, 2007) ir profesoriaus Skirmanto Valento mokslinis poezijos nagrinėjimas „Mė(lynojo) nulio lingvistika Vlado Braziūno ir Sigito Gedos poezijoje“ (Vilnius, 2007). Muzikines poetines kompozicijas su Vlado Braziūno eilėraščiais atliks kompozitorius Algirdas Klova, grojantis kanklėmis, smuiku, rageliu, fleita ir kitais instrumentais. Taip pat bus parodyti Arvydo Baryso filmo „Iš naminio audimo dainos“ fragmentai. Profesorius Skirmantas Valentas skaitys Vlado Braziūno eilėraščius verstus į rusų kalbą.
Monografija „Mė(lynojo)nulio lingvistika Vlado Braziūno ir Sigito Gedos poezijoje“ (leidykla „Baltos lankos“) atskleidžia dviejų poetų dialogą, sukuriantį ypatingos rūšies poetinę gramatiką. Kartais abiejų poetų požiūriai sutampa, kartais jie pasuka savomis kryptimis.
Daugiau: http://blog.delfi.lt/node/2191
Šeštadienį poetai lipo ant bibliotekos stogo ir Panevėžiui bei festivalio organizatoriams rašė laišką ant sniego. Festivalis baigėsi Tėvo Stanislovo menėje Paberžėje. Poetas Vladas Braziūnas skaitė savo verstas eiles iš R.M.Rilkės "Rožių ciklo", jam smuiku pritarė Algirdas Klova.
Daug vyksmo, darbų, viena kita ramybės salelė - tokie buvo šie metai rašytojui ir vertėjui Vladui Braziūnui
Kaip rašyta praėjusiame "Literatūros ir meno" numeryje, 2006 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Minske minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną pirmąkart viešai pristatyta Magnus Ducatus Poesis (Poezijos Didžioji Kunigaikštystė) – tarptautinė bendrija, išsikėlusi tikslą burti, vienyti numanomo Vidurio Europos regiono poetus, poezijos vertėjus, jos mokslininkus bei kritikus, taip pat kitus tiesiogiai ar netiesiogiai su poezija susijusius menininkus.
Poezijos Didžioji Kunigaikštystė įsteigta Minske, Lietuvos Respublikos ambasadoje, 2006 metų liepos 5 d., minint Mindaugo karūnavimo dieną, dalyvaujant Minsko inteligentijos elitui, žiniasklaidos, meno ir diplomatinio korpuso atstovams.
Birželio 9 d. Rygoje, Latvijos kultūros ministerijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje latvių literatūros vertimų problemoms, Vladas Braziūnas skaitė pranešimą „Latvių poezijos mitas ir jos galimybės Lietuvoje“