Penki langai į sodą = חמישה חלונות אל הגן : eilėraščiai
Penki langai į sodą = חמישה חלונות אל הגן : eilėraščiai [ir jų vertimai į hebrajų ir lietuvių kalbas] / Ališanka, Eugenijus; Braziūnas, Vladas; Dekšnys, Vytautas; Nitzan, Tal; Paliulytė, Sonata; sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Tarptautinių kultūros programų centras, 2009. – 116 p. – Lietuvių ir hebrajų kalbomis.
2009/03/26


Dainius Razauskas. Mė(lynas)nulis ir dangaus kiaulių paslaptis: „žaidimas žodžiais“ lietuvių tradicijoje
VALENTAS, Skirmantas. Mė(lynojo)nulio lingvistika (Vlado Braziūno ir Sigito Gedos poezijoje). Vilnius: Baltos lankos, 2007.  

Pernai pasirodė įdomi ir vertinga knyga. Jos autorius, Šiaulių universiteto dėstytojas, mokslų daktaras – aukščiausios kvalifikacijos filologas, išdrįsęs tiesiai pažvelgti į tokius kalbos reiškinius, kuriuos šiaip jau lietuvių kalbininkai liuob arba apeiti, arba nekantriai iš aukšto apšaukti „liaudies etimologija“. Tie kalbos reiškiniai lyg ir kėlę pavojų kalbos mokslų, ar veikiau kalbos mokslininkų, rimtumui. Tad gal kaip tik aukšta filologo kvalifikacija Skirmantą Valentą apdraudė nuo šios nebrandžios baimės bei įgalino į juos visu rimtumu atsigręžti.

Kalbos reiškiniai, apie kuriuos kalbu, prikišamai pabrėžti pačiu knygos pavadinimu, kurio pirmajame dėmeny galima atpažinti neatskiriamai persipynusius iškart keturis žodžius: mėlynojo nulio; mėnulio ir dargi lynojo. Tūlas nesuklystų pavadinęs šį kalbos reiškinį žaidimu žodžiais, jei tik žaidimą suprasime deramai giliai – kaip vieną iš kertinių žmogaus būties, mąstymo bei elgesio kategorijų, smelkte smelkiančių visą jo veiklą. Kadangi tai žaidimas žodžiais, tai suprantama, kad pirmiausia jis būdingas žodinei žmogaus veiklai. Pastaraisiais laikais toji žmogaus žodinės veiklos sritis, kur toks žaidimas įteisintas ir pateisinamas, vadinama poezija. Šia prasme toks žaidimas žodžiais ir yra ne kas kita, kaip poezija, tik nebe sakinio ar posakio, bet žodžio lygmeny, taigi savotiška „mikropoezija“. Todėl išties paranku jį nagrinėti pirmiausia būtent poezijoje. Taip knygos autorius ir daro: jis tyrinėja šį reiškinį remdamasis Vlado Braziūno bei Sigito Gedos – dviejų iškilių lietuvių poetų, akivaizdžiai sąmoningai juo užsiimančių, – poezija.

2009/01/13


Žiupsnelis biobibliografijos žinių

Gimiau 1952 02 17 Pasvalyje, Šiaurės Lietuvoje. Baigęs Pasvalio vidurinę mokyklą (1969), Vilniaus universitete studijavau žurnalistiką ir lietuvių filologiją. Laimingai teko būti su tais žmonėmis, kurie kaip tik tuomet įkūrėm Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvą: ji man buvo ir tebėra itin svarbi. Dirbau universitete, kultūrinių bei literatūrinių laikraščių, žurnalų redakcijose, ilgiausiai (15 metų) – Literatūros ir meno savaitraštyje, buvau ir jo vyriausiasis redaktorius. Nuo 1996 m. esu atsidėjęs vien literatūrinei kūrybai.

Skaityti toliau
2003/11/22


2002 m. bibliografija

knygos, knygose

poezija


Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė: eilėraščiai / dail. Ramūnas Čeponis; apipavidalinimui panaudotos Vlado Braziūno nuotraukos. - Vilnius: Vaga. - 2002. - 143 p.: iliustr.

Braziūnas, Vladas. Grupinis portretas // Poetinis Druskininkų ruduo 2002 = Druskininkai Poetic Fall 2002. - Vilnius: Vaga, 2002. - P. 292. - Fotografiškiausio eilėraščio konkursas. III vieta.

Braziūnas, Vladas [ir kt.]. Renga // Poetinis Druskininkų ruduo 2002 = Druskininkai Poetic Fall 2002. - V.: Vaga, 2002. - P. 299.

Braziūnas, Vladas. Kuosos; Laiko lietūs; Barstyčiai; Kai dar baltosios elnės iš dangaus krisdavo; „tai tu pridžiaustei...”; Pūga; Maxima culpa; „Vilniuje naktį sniegas...” // Žiemos žodžiai / Sudarė Benediktas Januševičius ir Juozas Žitkauskas. - Vilnius: Vilniaus mokytojų namai, 2002. - P. 31-37.
skaityti toliau
2002/01/01