Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Oskars Seiksts

apgaismīņs

tāvainis dzymta vīsmīleiba mieneša gaisma pylnuo akmini zemi cyloj tymsumu bolūži kņuopoj mejās gaisma pret smierti ladi acīs atspeid pagaisynuotu engeleibu zdanūs piec bolsa teirs laiks atskrīn kai žurka i šaipuos – tuoj acīs lēks kaulu kreitu i baismi kreitā kreitā syuc bolts asu i atlaids pi kopu sātmaļa paglobuos

Brazūns, Vlads. Apgaismīņs / Oskara Seiksta atdzejōjums // Zemturis (Latgales novada nedēļas laikraksts). - 1996. - 16. augusts. - Lpp. 4. - (Lītyvys poezejis pavasara atbolss).

Vladas Braziūnas

nušviesėjimas

giminės, gentys mieliausie mėnulio šviesa pilnoji akmenys žemę kilnoja tamsybių karveliai lesa mainos šviesa į myrio ledai akyse sublyksi prarastą angelystę vaikausi po balso tyrus laikas atbėga it žiurkė šiepiasi – šoks į veidą kaulų jėgą ir šiurpą į kreidą, į kreidą siurbia baltas esu ir atleidęs kapų patvory palaidos

1992.XII.24–1996.IV.2

Braziūnas, Vladas. Ant balto dugno: Eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. - P.69.