Gegužės 23 d. Rašytojų klube vyko Poezijos pavasario svečio belgų kilmės prancūzų poeto Guy Goffette’o kūrybos vakaras. Dalyvavo poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas, Prancūzų kultūros centro vertėja Erika Sabaliauskaitė, renginį vedė Genovaitė Dručkutė, koncertavo fortepijoninis trio „Kaskados“: Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė).
Pirmiausia vakaro vedėja trumpai pristatė poetą, pavadino jį tikru poezijos meistru ir paklausė tradicinių klausimų – kodėl pradėjo rašyti, ką kūryba jam reiškė vaikystėje ir dabar. G. Goffette’as (g.1947) yra nemažai keliavęs, buvęs Taline, tačiau į Lietuvą atklydo pirmą kartą. Lietuva jam kažkuo primena Belgiją – čia žalia ir daug lyja. Tik nemėgstąs uodų, kuriais lietuviai jau spėjo prigąsdinti, todėl nusprendė daugiausia laiko praleisti mieste.
G. Goffette’as gimė Belgijos kaimelyje valstiečių šeimoje, yra vyriausias iš keturių vaikų. Ne viename pokalbyje poetas yra sakęs, kad iš vaikystės išsaugojo žemiško rojaus vaizdinį, nors gyvenimo pradžia buvusi gana skurdi. Iš to laiko atsineštas pastabumas, atidumas aplinkai, žmonėms, sugebėjimas žiūrėti, klausyti ir įsiklausyti. G. Goffette’as mokėsi pedagoginėje mokykloje, tapęs pradinukų mokytoju daugelį metų dirbo Belgijoje. Pirmą poezijos knygą išleido 1971 m., nuo to laiko jau pasirodė keliolika jo eilėraščių rinkinių. Anksti sulaukė skaitytojų ir kritikų dėmesio. G. Goffette’as yra kelių premijų laureatas – tarp jų Mallarmé ir Prancūzų akademijos Didžiojo poezijos prizo (2001) laimėtojas.
G. Goffette’as labai universali asmenybė – jis ir literatūros konsultantas, kritikas, išleidęs keturias eseistikos knygas (tarp jų Paulio Verlaine’o poetinę biografiją), vertėjas (išvertė ir sudarė solidų Afrikos juodaodžių giesmių ir dainų rinkinį). Dirba Paryžiuje Gallimard’o leidykloje, kartu su kolegomis yra leidęs elitinį literatūros žurnalą, keletą metų rūpinosi bibliofilinių knygų, kurioms naudojamas tik rankų darbas, spausdinimu. 2001 m. ir 2006 m. G. Goffette’as išleido po romaną. Poetas pasižymi veržlumu, entuziastingumu, interesų platumu, gebėjimu bendrauti, neramia prigimtimi. Vienas mėgstamiausių poetų – Arthuras Rimbaud, jo eilutės nuolat švysteli G. Goffette’o poezijoje.
Svečias sakėsi pradėjęs rašyti, nes vaikystėje tėvai juo nesirūpino ir neklausė, todėl būsimasis poetas jautėsi tarsi izoliuotas po stalu. Kilo poreikis kalbėti. Tačiau jam labai pasisekė, nes turėjo mokytoją, kuris labai mėgo poeziją, ir sakė, jog poezija yra vienintelis ir geriausias būdas išreikšti save ir santykį su pasauliu. G. Goffette’ui svarbi tyla – jo manymu, poetu galima pabūti minutę, mėnesį ar metus per visą savo gyvenimą, o visas kitas laikas yra tuščias. Tuo „tuščiu“ laiku jis groja, verčia, rašo romanus ir tik svarbiausiu savo gyvenimo laiku kuria poeziją. Šiaip jau esąs linksmas žmogus.
Versti į lietuvių kalbą jis parinko tuos eilėraščius, kuriuos pamėgo skaitytojai. V. Braziūnas pirmiausia susipažino su poetu, o tada nusprendė jį versti ir pakviesti į Lietuvą. Su G. Goffette’u lietuvis susidūrė pernai Slovakijoje trečius metus vykstančiame festivalyje „Cap à l’Est“ („Rytų kryptis“). Šio renginio iniciatorius yra Poetinio Druskininkų rudens festivalyje jau lankęsis Michelio de Maulne (Paryžiaus Molière’o teatro-Poezijos namų direktorius, menų kultūros asociacijos „L’Athanor“ vadovas). Iš Vidurio Europos poetų susikūręs sambūris „Cap à l’Est“ vėliau peraugo į tarptautinį festivalį, kurio nuolatine vieta pasirinktas Slovakijos kalnų miestelis – Banska Štiavnica. Festivalyje stengiamasi, kad susitiktų visi sambūrio nariai, rekomenduojama atvykti ir kolegoms. Šioje menininkų šventėje vyksta skaitymai, spektakliai, koncertai, seminarai, leidžiamos knygos (tarp jų ir Bulgarijos leidyklos suplanuotoje dvidešimties knygų serijoje „Ars poetica europea XX“, remiamoje ES programos, išleista V. Braziūno rinktinė). Festivalis turi prancūzišką atspalvį, nes bendraujama prancūzų kalba. Pernai į jį buvo atvykę trys prancūzų poetai. Su G. Goffette’u V. Braziūnui buvę lengviausia bendrauti. V. Braziūnas jį apibūdino taip: plataus polėkio patrakėlis romantikas plevėsa, į tekstą žiūrintis labai atsakingai ir skrupulingai, gerai jaučiantis vidinę kūrinio formą. Jo eilėraščiuose daug reiškia mažoji, bet pagrindinė teksto plastika – skiemuo, žodis, vidinis muzikalumas. Tarp abiejų poetų esama ir šiokių tokių bendrų patirčių (vaikystės, kaimo, tylos). Baigdamas V. Braziūnas pasakė, kad versti buvo sunku, bet malonu.
G. Goffette’as paskaitė eilių iš eilėraščių rinkinio Éloge pour une cuisine de province suivi de La vie promise (Panegirika provincijos virtuvei ir Pažadėtasis gyvenimas, Gallimard, 2000). V. Braziūnas braziūniškai perskaitė vertimus.
http://humanitas.hmf.ktu.lt/literatura