- Kokie jums buvo šie metai: ramūs, kūrybiškai derlingi, o gal įsukti įvykių sūkurio?
- Spalio 20-ąją vairavau į Biržus, į bičiulio Alio Balbieriaus fotografijų parodos uždarymą ir jo eseistikos knygos "Trobelė ant debesies" pristatymą. Kelias nuo Panevėžio iki mano Pasvalio baigiamas taisyti, pakeliuos išjudintų žemių sankasos - žydi svėrės ir kitoks pavasaris. Ryškiai žaliuose vasaros laukuose ganosi karvės. Geltonuoja rudens medžiai. Iš ryto karves ir visą žalumą užsnigo. Regis, tie visi metų laikai vienukart tebesitęsia. Man metai irgi - kaip tie metų laikai - visokie vienukart: ir su menkomis, įsigyvenimo ramybės salomis, ir su šiokiu tokiu kūrybos derliumi, ir su įvykių sūkuriais, vis labiau mane trikdančiais, bet niekaip neatsikratomais: tai pats ką sugalvoju, tai nemoku atsisakyti, kur kviečiamas prisidėti ar naštą užsikrauti. Stengiuosi mokytis rinktis, ko atsisakyti, bet vis labiau savimi nusiviliu: tas mokslas - ne man.
Iš netyčinių paties susigalvojimų daugiausia kraujo išsiurbęs, bet ir malonumo suteikęs "Magnus Ducatus Poesis" atsiradimas. Kol kas iškalbiausias jo ženklas - poetinis muzikinis vyksmas Lietuvos ambasadoje Minske, paminint mūsų Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną. Lietuviai, baltarusiai, lenkai, rusai, ukrainai poetai ir Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos muzikai sukūrėme vieną originalaus žanro kūrinį. Liksiantį atmintyje bei kompaktinėje vaizdo ir garso plokštelėje. Džiaugiuosi, galėdamas ją įdėti pirmajan "Magnus Ducatus Poesis" almanachan, kurį pristatysim, kai kitąmet tokį vyksmą rengsime jau plačiau - Vilniuje, Minske, Kijeve...
Didžiausias pasitenkinimas, žinoma, knygos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas parengė ir leidžia mano poezijos rinktinę, kartu - dvi kompaktinės garso plokštelės: skaitau pats, skaito kolegos ir bičiuliai. Gal ką iš ten išgirsime ir Vilniaus knygų mugėje. Ten taip pat turėtų pasirodyti ir mano verstas Rainerio Marijos Rilke's "Rožių" ciklas ("Apostrofos" leidykla). Verstas iš prancūzų kalbos: Rilkė rašė ir taip. Tai pačiai leidyklai įteikiau ir savo naujų eilėraščių rinkinį "Priedainė", inkrustuotą vertimais iš latvių poezijos (latviškai "priedaine" - "pušynas, pušynė"). Džiaugiuosi, kad visų tų knygų dailininkė - Sigutė Chlebinskaitė. Kas dar? "Krontos" leidyklai seniai įteiktas Švedijos latvio Jurio Kronbergo eilėraščių ciklas "Vilkas Vienakis"; jam specialiai sukurta muzika, taigi kompaktinėje plokštelėje turės skaityti vertėjas. Tik kad leidykla kol kas kitkuo, matyt, užsiėmusi... Laukiu ir paskutinių savo mielos vertėjos Genovaitės Dručkutės pataisų: eilėraščių rinkinys turi keliauti Paryžiaus "L'Harmattan" leidyklon. Tiesa, šiemet mano eilėraščių rinkinuką išleido Slovakų literatūros centras - slovakiškai, prancūziškai ir šiek tiek lietuviškai. A, gal dar pagaliau debiutuosiu ir kaip vaikų poetas: seną neišleistą rinkinį prisiminė "Vagos" leidykla.
Dar buvo fotografijos parodų, jų dar, ko gera, ir bus...
- Vasarojote Latvijoje. O kur žiemojate? Ir kokios nuotaikos jus apėmusios šią besniegę žiemą metams baigiantis?
- Tikrai nėra atokvėpio. Dėl minėto almanacho ir naujo "Magnus Ducatus Poesis" vyksmo rūpesčių - per kelias šalis. Dar drauge su Marku Roduneriu - retoromanų poezijos rinkinys. Vertimai baltarusių poezijos antologijai. Laikas kibti sudarinėti (su Andrijumi Bondaru) - ukrainų poezijos antologiją, versti jai. Rūpintis vertimais, versti - prancūzų poezijos antologijai, sudarytai Marco Fontanos. Širdies skola - ar drauge su kitais, ar vienam (būtų lengviau) sukurti knygą apie Vilniaus universiteto kraštotyrininkų romuvą, man kūrybiškai reikšmingą ir žmoniškai brangią... Bet svarbiausia - Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos pavedimu sudarinėju atsiminimų apie Eduardą Mieželaitį rinktinę, kalbinu žmones, įkyriu...
Čia labai asmeniška sąskaityba. Bet labai asmeniška, skaudu - ir Gintaro Beresnevičiaus žūtis, ir Elenos Nijolės Bukelienės mirtis. Retėja žmonių, mane supratusių ir palaikiusių. Mano amžiuje į netektis, net absurdiškas, jau reikėtų žiūrėti ramiau, bet irgi nemoku. Gyvenimas per trumpas, kad žmogus išmoktum.
Va atgaiva ir paguoda: Kalėdų koncertas Bernardinų bažnyčioje. Algirdo Martinaičio oratorijos "Šv. Pranciškaus Kalėdos" fragmentas "Pranciškaus prakartėlė" - rašau tai oratorijai žodžius, irgi tebedirbame...