Vladas Braziūnas


Traduzione di Pietro U. Dini

il vagone ubriaco. Bratislava–Vilnius

quando m’avviai per la ferrovia, infelice e bollente non tu china al mio fianco e non mio quel paese tocca i monti, i colli, afrore di sudaticcio ficca nell’àsola chiusa una foglia umida di tiglio fronzuto, della vecchia giacca spalancato il risvolto quale battello ubriaco là rimbaudeggia sulle pietre? ricordi quel gambarotta ubriaco anch’egli e l’albatros? la via dell’oriente traccia l’occidente, avido d’Europa e le sere qui aspettano al varco nelle giovani fronde dei colli accecarono i papaveri, lungo i binari argilla blu, vacilla la luna, s’aggancia al margine d’una nube o pianeta, o alla posta d’internet secondo il tuo ordine, mangiai il maiale saporito come rare volte, bevemmo poi per lei, o Signore, dalle salute! giacemmo in saloni o ai falò e dividemmo il companatico visitammo il castello, le carceri e lì, dove per gli uomini è a destra barcollammo ma rinvigorimmo per il vino e la fede le miglia ferrate si sciolsero, se le portarono i vènti i vapori e i tizzoni, se le portarono nubili sposine fotografie scattate di nascosto, lontananze da fino a è stato, è invenzione… la nipotina siede sul vasino, vedi? senti, come in sogno lei ride? vedi, i lampi verdi dei suoi occhi? amo te come i propri deboli occhi, indebolendomi mi manca il tuo respiro che del mio ha nostalgia

Fabijoniškės-Vilnius-Fabijoniškės, 7–8 giugno 2002

Mappa della poesia lituana del secondo Novecento: le generazioni di mezzo. II / a cura di Pietro U. Dini // Poetare e pensare in forma di parole. – 2006. – Numero secondo. – aprile–maggio–giugno. – P. 207, 209.


Vladas Braziūnas

girtas vagonas. Bratislava–Vilnius

kai leidausi aš per gelžkelius, nelaimingus ir karštus ne tu prie šalies palinkusi ir ne mano tas kraštas liesk kalnus, tarpukalnes, prakaito kvapą liepos lapkotį šlapią prabesk pro užakusią ąsą sulapojęs, atsilapojęs švarko pasenusio atlapas koks ten girtas remboja laivas per akmenes? atsimeni palaužtakojį, neblaivų taip pat albatrosą? trąsą į Rytus kloja Vakarai, išsižioję Europos o vakarai čia tyko tarpukalnių atvašynuos aguonos akis išpliko, palei gelžkelį šlynas mėlynas, mėnuo mėtos, įsikabina į kraštą debesio ar planetos, ar interneto pašto kaip prisakei, pavalgiau, kiauliena gardi kaip reta išgėrėm už ją po valgio, Dieve, duok jai sveikatos! menėse ir prie laužo gulėjom ir laužėm dešrą lankėm pilis, kalėjimus ir tuos, kur vyram į dešnę svirom ir vėl stiprėjom nuo vyno ir nuo tikėjimo sutirpo tos geležinės mylios, nuėjo vėjais nuėjo garais ir nuodegom, neištekėjusiom nuotakom klastingai ryškėjančiom nuotraukom, nuotoliu nuo iki būta, išsigalvota… dukraitė sėdi ant puodo, regi? girdi, kaip per sapną juokias? regi, kaip akys žalsvėja? myliu tave kaip savo silpnas akis, silpstančias pasiilgau tavo alsavimo, manojo pasiilgusio

2002.VI.7–8

Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 34;
Vilenica 2005: 20. mednarodni literarni festival / [urednici Miljana Cunta, Barbara Šubert]. – Ljubljana: Društvo slovenskih pisateljev, 2005. – P. 101.