Groziņvakari

Vladas Braziūnas

No lietuviešu valodas atdzejojis Indra Brūvere un Pēters Brūveris

jau varam rudeni mēs saukt virs galvas pēdu pacēlis ir rudens, no zvaniem un no lauka ar ziedu vainagiem tas vainagots nāks mājup, sēdīsies pie galda kur mēs, aiz noguruma saviļņoti uz smagām rokām noraudzīsimies un zarots vakars apkārt šalks (es reizēm viņa ēnā ieklausos kā sauc mūs sauc, bet ne ar vārdiem) būs pļavu zālēm noklāts galds un nedalāmas būs, būs visas vienā gan mūsu stundas, mūsu dienas un skatīsimies saviļņoti kā maizi maizesnazis saliek kopā

Vladas Braziūnas

sambariai

jau galim rudenį pašaukt iškėlę pėdą virš galvos ruduo, iš varpų ir iš lauko gėlių vainikais vainikuotas pareis namo, prisės prie stalo kur mes, iš nuovargio apsalę žiūrėsim į sunkias rankas ir siaus mus vakaras šakotas (jo ūksmėje klausiaus kadais kaip šaukia mus, bet ne vardais) žolynais stalas bus nuklotas ir bus nedaloma, bus viena ir mūsų valandos, ir dienos ir mes žiūrėsime apsalę kaip duoną duonriekis sujungia

Vilnius, 1985.VIII.6

Braziūnas, Vladas. Suopiai gręžia dangų: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988. – P. 59;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 76–77. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga].