Į pradžią

Juris Kronbergs. Vilkas Vienakis = Vilks Vienacis

Vilkas Vienakis (viršelis 1)
Vilkas Vienakis (viršelis 2)

Vilkas Vienakis = Vilks Vienacis / Juris Kronbergs; iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Kronta, 2008. – 136 p. – Su kompakt. garso plokštele.
ISBN 978-9955-734-74-1
Švedijoje gyvenančio latvių poeto Jurio Kronbergo (g. 1946) eilėraščių ciklas Vilkas Vienakis atskira knyga pirmąkart išėjo Latvijoje 1996-aisiais. Už ją autorius pelnė Poezijos dienų (Dzejas dienas) apdovanojimą. Drauge su kompozitoriaus Kristapo Grasio muzika Vilkas Vienakis, skaitomas autoriaus, kompaktinėmis plokštelėmis 2003 m. išleistas latviškai, 2004 m. – švediškai. Lietuviškojo leidimo kompaktinėje plokštelėje taip pat skamba K. Grasio muzika, eilėraščius skaito vertėjas Vladas Braziūnas. Vilkas Vienakis yra geriausiai tarptautinei auditorijai pažįstamas Jurio Kronbergo kūrinys. Latvių ir anglų kalba 2006 m. jį išleido Didžiosios Britanijos leidykla „Arc Publications“. Ciklo eilėraščių skelbta airių, baltarusių, estų, katalonų, kinų, suomių, slovėnų, valų, vokiečių kalbomis. Greitai visas ciklas pasirodys Armėnijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje. Į naujausiąjį Vilko Vienakio leidimą, išėjusį 2008 m. Rygoje, įdėta ir iki šiol neskelbtų eilėraščių. Dalis jų pateko ir į šį lietuviškąjį leidimą.

poezija - latviski

VLADAS BRAZIŪNAS (Vlads Brazjūns) dzimis 1952. g. Pasvalē (uzskata sevi par sēļu vai zemgaļu pēcteci), mācījies Viļņas universitātē žurnālistiku un leišu valodu un literatūru. Strādājis periodisko izdevumu redakcijās, aktīvi rakstījis par kultūrvēstures, ekoloģijas u. c. problēmām. Piecpadsmit gadus Vlads nostrādājis Literatūra ir menas redakcijā, strādājis krievu valodā iznākošajā žurnālā Vilņus, kas ir latviešu Daugavas līdzinieks. Izdevis deviņas dzejoļu grāmatas: 1983. g. Lien zibens (Slenka žaibas), 1986. g. Zirnekļa stabs (Voro stulpas), 1988. g. Klijāni urbj debesis (Suopiai gręžia dangų), 1989. g. Apvārdot melnu straumi (Užkalbėti juodą sraują)… Desmitais dzejoļu krājums Būtasis nebaigtinis / Imparfait (Bezgalīgā pagātne / Imparfait) 2003. g. iznācis lietuviešu un franču valodās (atdz. Genovaitė Dručkutė). V.Brazjūna dzejai raksturīgs plašs valodas slāņu – ieskaitot apvidvārdus – izmantojums, semantisks polifonisms, vēsturisku un ģeogrāfisku reāliju iekausējums asociatīvā izteiksmē. 2003. g. V.Brazjūns apbalvots ar Jātvingu prēmiju (1993. g. viņu saņemis arī Knuts Skujenieks).

Nozīmīgu vietu viņa darbos ieņem baltu tautu vienotības stiprināšanas ideja. Tulkojis latviešu autoru darbus. Vlada atdzejoti latviešu dzejnieki Eduards Aivars, Amanda Aizpuriete, Ingmāra Balode, Uldis Bērziņš, Pēters Brūveris, Māris Čaklais, Guntars Godiņš, Marts Pujāts, Anna Rancāne, Jānis Rokpelnis, Knuts Skujenieks, Inese Zandere, Egīls Zirnis u. c. Atdzejojis baltkrievu, franču, horvātu, krievu, poļu, serbu, ukraiņu autorus. Pārtulkojis leišu valodā Ojāra Medņa atmiņas Trīs burtnīcas, kuru pilns teksts 1989. g. nodrukāts grāmatā Mūžīgā sasaluma zemē (Amžino įšalo žemėje). 1997. g. Viļņā iznāca Ulža Bērziņa dzejas izlase Kukaiņu soļi = Vabzdžių žingsniai (atdz. Vlads Brazjūns, Sigits Geda, Kęstutis Nastopka). Pašreiz V.Brazjūns sastāda un atdzejo Knuta Skujenieka dzejoļu izlasi.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Jānis Elsbergs

<br/>* * *

nodila važas un drātis rūsainas, pinušās, tinušās vienīgi tavējā āda paliek, dvēsele biklās un brīvās drānās nekā vairāk, vien Dievs ar aci nesaredzams puteklis uz bildes, ievas pie loga ziedu čemuros izstaipījušās miegā smaida, neko slepenu nenes pa balto, ne jau sniegu aiz tava sapņa

Fabijoniškės–Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 6. celle), 2011.II.25–III.3



Vladas Braziūnas

* * *

sudilo pančiai ir vielos rūdiję, saistę ir gūžę tik tavo oda, tik sielos drovus ir laisvas drabužis nieko daugiau, tik Dievas plika akimi neįžiūrimas dulkė ant nuotraukos, ievos po duknom, žiedų kepurėmis išsikėtojusios miega šypsosi, nieko slapta neša per baltą ne sniegą anapusiai tavo sapną

Fabijoniškės–Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 6. celle), 2011.II.25–III.3

Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 7.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Jānis Elsbergs

<br/>ziemeļu Dievs

liels ūdens no Svāles pielēja pļavas no liepas galotnes tajā raudzījās Dievs cik milzīga zivs Viņam padevusies virpuļi ūdenī griezās, uz ziemeļiem slīdēja kļūdas pēc radies un pārāk baiss likās šis ūdens bezgalīgais – līdz pat jūrai, pa Lēveni, Mūsu peldēja tajā zivs, tās sarkanās acis: – Tēvs mūsu

Ventspils, Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja: 4. celle, 2007.X.24



Vladas Braziūnas

šiaũrės' Dievs

dydel's voñdva ėš Svàlios ožliedava pievs ė no liepos vėršūnės' stebėdavas Dievs kòkio dydelэ žūvė sokūrės' ėje sūkorė, sūkes' ė láides' on šiaũrė atsirãdės' par klaĩdo, par žiaũrė jam atrode tas voñdva, lėg jūros nesėbaĩgiont's – par Lэven', par Mūšo plaũke žòve raudónom akym: – Tėve mūsų

Ventspils Starptautiskā Rakstnieku un tulkotāju māja (4 celle), 2007.X.24

Braziūnas, Vladas. Saula prė laidos: [eilėraščiai aukštaičių šiaurės panevėžiškių tarme]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – P. 82. – Priedas: kompaktinė garso plokštelė (CD; tarminius eilėraščius skaito autorius). – Kn. taip pat: paties autoriaus filologinis (ne poetinis) eilėraščių vertimas į bendrinę lietuvių kalbą.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Jānis Elsbergs

<br/>hoc est corpus meum

degošs plosts, rīta straumes sasiets, ir mana miesa drēgni vakara pirksti un mirstošas jūras skumīgums šalcoši bezmiega rati naktī skatiena apžilbināts krūms zaļās tējas malks tavā vēderā ir mana miesa mūžīgā: visu mūžu pa logu vērusies blandījusies tava vēja zvans noķēra Rīgā pilnā ar aizbraukušiem autobusiem dvēseli bāla zvēra tvērienā, nosliekušos uz elles pusi pielūgta liesmu un rīkļu aprīta tā saucas mūsu saulēm lēcot un mūsu mēnešiem dilstot ikdienībā kailiem guļot skavās tavs tuvums ir mana miesa piedod tai manu vainu, paildzini tās laicīgo mūžīgumu svēto brūci atgrūdusi, noziedējusi, attālinājusies mana miesa ir tava un ikdienības bet tev nav sāncense ikdienība, sasirgums, žāvas, neizmazgāta krūzīte, izsmēķis mana miesa ir manas miesas klusā daba no fotogrāfijas piedzīvojums gurda cerība gaidās uz tavu piepildīšanos mana miesa ir asins zars kas tevī aug ieķēries tevī mana miesa patiešām rokas un logs jau neaizsedzami kails kā rentgena klusā daba ir mana tava miesa tvirtas pujenes rasas atdzērušās uz mūžiem dzīvībā vienā

Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 7. celle), 2006.VII.28



Vladas Braziūnas

hoc est corpus meum

degantys sieliai, susaistyti ryto srovės, yra mano kūnas vėstantys vakaro pirštai ir mirštančios jūros graudumas ošiantys nemigos ratai per naktį akies apakintas krūmas gurkšnis žalios arbatos skrandyje tavo yra mano kūnas amžinas: visą amžių žiūrėjęs pro langą klaidžiojęs tavo vėjo skambutis pagavo Rygoj pilnoje išėjusių autobusų sielą išblyškusią stvėrusį žvėrį, nunėrusį pragaro pusėn išmaldautas atrytas jis iš liepsnų iš nasrų vadinasi mūsų saulėms tekant ir mūsų mėnuliams dylant į kasdienybes gulint nuogiems susikibusiem tavo artimas mano kūnas atleisk jam mano kaltes, ir pratęsk jo laikiną amžinumą šventojo žaizdą atstūmęs, nužydėjęs žiedais ir atstumais mano kūnas yra tavo ir kasdienybės bet tau ne varžovai kasdienybė, liga, žiovulys, neplautas puodelis, nuorūka namo kūnas yra mano kūno natiurmortas iš nuotraukos nuotykis nuovargio viltys laukiančios išsipildymo tavo mano kūno ir kraujo gyvašakė auga tavy į tave įsikibus mano kūnas teisybė rankos ir langas jau nebedangstom nuogas lyg rentgeno natiurmortas yra mano tavo kūnas lankstūs bijūnai rasos ligi soties amžiams viena gyvybė

Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 7. celle), 2006.VII.28

Krantai. – 2006. – Nr. 4. – P. 9;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 147.

Knuts Skujenieks


* * *

maza mana tēvuzeme divu roku platumā mīļa mana tēvuzeme divu roku siltumā dziļa mana tēvuzeme visa mūža garumā

1980

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 196.

Knuts Skujenieks

* * *

tai maža tėvynė mano dviejų rankų platumos tai miela tėvynė mano dviejų rankų šilumos tai gili tėvynė mano viso amžiaus gilumos

1980

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 197.

Knuts Skujenieks


* * *

ar nāvi uz tu ar sāpi zem rokas un vienīgs bijīgums pret patiesību un vienīgas bailes nepaklupt pašam pār savu mēli tik tīkami būtu apstāties paspoguļoties un domāt sevi par lielu vīru bet tas ir par dārgu tam kurš ar katru soli un smadzeņu impulsu kļūst tāds pat muļķis kā Sokrats

1968

Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja 1963–1969. – Rīga: Nordik, 2002. – P. 366–367.

Knuts Skujenieks

* * *

su mirtim sakomės tu su gėla už parankės ir vienintelė pagarba teisybei o vienintelė baimė nesuklupti ant savo paties liežuvio taip smagu būtų sustoti pažiūrėti į veidrodį ir manyti save didžiavyrį bet tatai per brangu tam kuris kas žingsnis kas smegenų impulsas daros toks pat kvailys kaip Sokratas

1968; versta: Fabijoniškės, 2011.V.2


Knuts Skujenieks


Pie palēna ūdens

Pie palēna ūdens... Viss nokārtojas, viss izlīdzinās, gali sadodas kopā ar galiem. Un rītdiena kļūst vēl mierīgāka par vakardienu. Doma kļūst droša kā vijole. Dzīve viegla kā strazds. Cilvēks pirmoreiz ir taisns pret sevi kā priede pret debesi. Pats pasaules vidus ir pie palēna ūdens. Un tad sāk bārkstoties mākoņi, sāk cirtoties meži, no tāla purva nāk vējš. Un cilvēks saprot, ka aizsēdējies pa palēna ūdens, un iet meklēt, kur rumba.

1967

Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja 1963–1969. – Rīga: Nordik, 2002. – P. 309.

Knuts Skujenieks

Prie lėto vandens

Prie lėto vandens... Vìsa jau susitvarkė, vìsa jau dera, galai su galais susieina. Ir rytdiena darosi dar ramesnė nei vakarykštė. Mintis daros drąsi kaip smuikas. Gyvenimas lengvas kaip strazdas. Žmogus pirmąkart teisus prieš save kaip pušis prieš dangų. Pats pasaulio vidurys prie lėto vandens. O tada ima sprogčioti debesys, garbanotis miškai, iš tolo, iš pelkės vėjas ateina. Ir žmogus supranta užsibuvęs prie lėto vandens, ir kyla ieškoti krioklio.

1967; versta: Fabijoniškės, 2011.V.1


Knuts Skujenieks


* * *

kas zin varbūt mēs raudāsim tā pat bez asarām uz iekšu bet sevi stingri turēsim kā noridātu namapriekšu kas zin kam jāzin kā tas būs par dienu pelēku un baismu? jo acis acis nodod mūs ar siltu bezgalīgu gaismu caur sauli lietus līs un līs mums pāri varavīksne stāvēs un tikām brīnums nepazīs ne sveša tāluma ne nāves

1981

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 216.

Knuts Skujenieks

* * *

o ką gal ir raudosime taip net be ašarų savin tik tačiau vis tiek nuduosime kad mes savybėj šeimininkai o kam žinoti kaip kas bus per pilką dieną dieną baisią jai akys sugrąžina mus į šiltą ir bejėgę gaisą su saule lietūs vis lynos prie mūsų vis stovės vaivorykštė stebuklas vien nepažinos mirties nei svetimųjų tolių

1981

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 217.
123456789…kitas ›paskutinis puslapis »
Syndicate content