Juris Kronbergs. Vilkas Vienakis = Vilks Vienacis

Vilkas Vienakis (viršelis 1)
Vilkas Vienakis (viršelis 2)

Vilkas Vienakis = Vilks Vienacis / Juris Kronbergs; iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Kronta, 2008. – 136 p. – Su kompakt. garso plokštele.
ISBN 978-9955-734-74-1
Švedijoje gyvenančio latvių poeto Jurio Kronbergo (g. 1946) eilėraščių ciklas Vilkas Vienakis atskira knyga pirmąkart išėjo Latvijoje 1996-aisiais. Už ją autorius pelnė Poezijos dienų (Dzejas dienas) apdovanojimą. Drauge su kompozitoriaus Kristapo Grasio muzika Vilkas Vienakis, skaitomas autoriaus, kompaktinėmis plokštelėmis 2003 m. išleistas latviškai, 2004 m. – švediškai. Lietuviškojo leidimo kompaktinėje plokštelėje taip pat skamba K. Grasio muzika, eilėraščius skaito vertėjas Vladas Braziūnas. Vilkas Vienakis yra geriausiai tarptautinei auditorijai pažįstamas Jurio Kronbergo kūrinys. Latvių ir anglų kalba 2006 m. jį išleido Didžiosios Britanijos leidykla „Arc Publications“. Ciklo eilėraščių skelbta airių, baltarusių, estų, katalonų, kinų, suomių, slovėnų, valų, vokiečių kalbomis. Greitai visas ciklas pasirodys Armėnijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje. Į naujausiąjį Vilko Vienakio leidimą, išėjusį 2008 m. Rygoje, įdėta ir iki šiol neskelbtų eilėraščių. Dalis jų pateko ir į šį lietuviškąjį leidimą.

poezija - latviski

VLADAS BRAZIŪNAS (Vlads Brazjūns) dzimis 1952. g. Pasvalē (uzskata sevi par sēļu vai zemgaļu pēcteci), mācījies Viļņas universitātē žurnālistiku un leišu valodu un literatūru. Strādājis periodisko izdevumu redakcijās, aktīvi rakstījis par kultūrvēstures, ekoloģijas u. c. problēmām. Piecpadsmit gadus Vlads nostrādājis Literatūra ir menas redakcijā, strādājis krievu valodā iznākošajā žurnālā Vilņus, kas ir latviešu Daugavas līdzinieks. Izdevis deviņas dzejoļu grāmatas: 1983. g. Lien zibens (Slenka žaibas), 1986. g. Zirnekļa stabs (Voro stulpas), 1988. g. Klijāni urbj debesis (Suopiai gręžia dangų), 1989. g. Apvārdot melnu straumi (Užkalbėti juodą sraują)… Desmitais dzejoļu krājums Būtasis nebaigtinis / Imparfait (Bezgalīgā pagātne / Imparfait) 2003. g. iznācis lietuviešu un franču valodās (atdz. Genovaitė Dručkutė). V.Brazjūna dzejai raksturīgs plašs valodas slāņu – ieskaitot apvidvārdus – izmantojums, semantisks polifonisms, vēsturisku un ģeogrāfisku reāliju iekausējums asociatīvā izteiksmē. 2003. g. V.Brazjūns apbalvots ar Jātvingu prēmiju (1993. g. viņu saņemis arī Knuts Skujenieks).

Nozīmīgu vietu viņa darbos ieņem baltu tautu vienotības stiprināšanas ideja. Tulkojis latviešu autoru darbus. Vlada atdzejoti latviešu dzejnieki Eduards Aivars, Amanda Aizpuriete, Ingmāra Balode, Uldis Bērziņš, Pēters Brūveris, Māris Čaklais, Guntars Godiņš, Marts Pujāts, Anna Rancāne, Jānis Rokpelnis, Knuts Skujenieks, Inese Zandere, Egīls Zirnis u. c. Atdzejojis baltkrievu, franču, horvātu, krievu, poļu, serbu, ukraiņu autorus. Pārtulkojis leišu valodā Ojāra Medņa atmiņas Trīs burtnīcas, kuru pilns teksts 1989. g. nodrukāts grāmatā Mūžīgā sasaluma zemē (Amžino įšalo žemėje). 1997. g. Viļņā iznāca Ulža Bērziņa dzejas izlase Kukaiņu soļi = Vabzdžių žingsniai (atdz. Vlads Brazjūns, Sigits Geda, Kęstutis Nastopka). Pašreiz V.Brazjūns sastāda un atdzejo Knuta Skujenieka dzejoļu izlasi.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Jānis Elsbergs

</br>Krauķa Krā sapņu ātrā palīdzība

Nāvi nosapņoju es – ar izkapti nāk runcis, lapsa zobus baisi griež, man aukstos sviedros puncis! Ja pulka zobu būtu man, es klabinātu tos – varbūt pat lapsa izbībos... Skat, runcis izkapti met nost!.. Un klabinātājs klabina kā stārķis vienā laidā... Ja palīdzību vajadzēs, kur sapnī lai to gaidu?

Garā pupa: Dzejas gadagrāmata bērniem 2016 / Sastādītāja un redaktore Inese Zandere. – Rīga: Ascendun, 2016. – Lpp. 149. – (Lpp. 147–148 apie aut. ir kn.: Krauķis Krā).

Vladas Braziūnas

Kuosos Kro greitoji sapnų pagalba

O aš sapnavau giltinę – katiną su dalgiu. Ir lapę, griežiančią iltinę – dar ir dabar drebu! Būčiau koks dančiasnapis, taip sukalenčiau dantim – galėčiau išgąsdint net lapę, iš katino – dalgį atimt! Nors tas dančiasnapis – beveik antelė: vis prie vandens... Kai man pagalbos prireiks, į sapną – atsivaidens?

Braziūnas, Vladas. Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai / Knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Versus aureus, 2011. – P. 35.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Jānis Elsbergs

</br>Krauķis Krā noklausās bērna domas

Kā gan prātā ienāk tādas domas zaļas, – bērniņš tikai domā, bet es dzirdu skaļi: „Kāja mana – es, puncītis mans – es, kaks mans – es, zodiņš mans – es, pirkstiņš degunā... – tas es! Mana kāja manu punci, puncītis mans – kaklu, kakls mans – zodu, zodiņš deguntiņu, deguns pirkstu manu – pāri zemei nes! Pelēns aliņā – ne es, ziediņš dārziņā – ne es, lācis gultiņā – ne es... Bet, ja sapnis viņus nes, pelēns pagalvī – tas es, ziediņš pagalvī – tas es, lācis pagalvī – vai es?...“

Krauķis Krā
Vlads Brazjuns (1952) ir ne vien ievērojams, ražīgs un atzīts lietuviešu dzejnieks, bet arī latviešu literatūras tulkotājs un atdzejotājs, uzticams latviešu dzejas draugs. Kā profesionālim viņam noteikti labi saprotams, kādas grūtības rodas, ja putnu, viņa dzejoļu varoni, lietuviski sauc kuosa, [lpp. 147 / 148] bet latviski – krietni garākā vārdā: kovārnis. Tā nu Jānis Elsbergs savu atdzejojumu dēvē par pabrīvu, bet Vlada Brazjūna kovārnis Latvijā ir pārtapis par krauķi. Toties dzejoļu lidojums ir nosargāts.

Garā pupa: Dzejas gadagrāmata bērniem 2016 / Sastādītāja un redaktore Inese Zandere. – Rīga: Ascendun, 2016. – Lpp. 148. – (Lpp. 147–148 apie aut. ir kn.: Krauķis Krā).


Vladas Braziūnas

Kuosa Kro nuklauso vaiko mintis

Kas man sugalvojo tokią paiką galvą, – vaikas tik galvoja, o girdžiu, kaip kalba: „Mano koja – aš, mano pilvas – aš, mano kaklas – aš, mano smakras – aš mano nosis – aš, nosy pirštas – aš! Mano koja mano pilvą, mano pilvas mano kaklą, mano kaklas mano smakrą, mano smakras mano nosį, mano nosis mano pirštą – per pasaulį neš! Pelė urvelyje – ne aš, gėlė darželyje – ne aš, lėlė lovelėje – ne aš... Bet, jeigu sapnas jas atneš, pelė galvelėje – jau aš, gėlė galvelėje – jau aš, lėlė galvelėj – irgi aš?..“

Braziūnas, Vladas. Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai / Knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Versus aureus, 2011. – P. 14.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Jānis Elsbergs

<br/>* * *

ak kas par leišiem ak kas par alu! Knuts Skujenieks eiropieti, kas pašā Leišmalē augi par ko nu domas, kā dzīve brīvā, tev jautā draugi vai mazdēli klaigā, vai pa laukiem uz Rīgu, Rīdziņu Lieldienu večiņa olu, krāšņi krāsotu, ripina vai Mūsas krastos vēl misa kūsā, vai alutiņš dzīvs vai nebeigsiet bozties, zvirbuļi, – kas jums pret Knutu ir atbrien vēl kādreiz uz mūsu pusi, kad jaunalu pagaršot kniešas dod šu’ balto ūsu, eiropieti, pie debess piesprausto cieši

Fabijoniškės, 2003.I.21–22; versta 2016.IV.17



Vladas Braziūnas


* * *

ak kas par leišiem ak kas par alu! Knuts Skujenieks europieti, augęs pačiame palietuvy knieti vis paklaust, o ką galvojam, kaip gyvi klyvi ar vaikaičiai klykia, ar laukais į Rydzinią dar Velykė kiaušį, skaisčiai išdažytą, ridina ar Mūšos pakriaušiuos dar miselė kruta, dar gyvena ar neliausit šiauštis, zvirbuliai, prieš Knutą ir prieš meną brisk dar mūsų pusėn, kad jau vis labiau koštuvės knieti duok šen baltą ūsą, europieti, prie dangaus prikniedytas

Fabijoniškės, 2003.I.21–22

Metai. – 2003. – Nr. 5. – P. 66;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 58.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Jānis Elsbergs

<br/>* * *

nodila važas un drātis rūsainas, pinušās, tinušās vienīgi tavējā āda paliek, dvēsele biklās un brīvās drānās nekā vairāk, vien Dievs ar aci nesaredzams puteklis uz bildes, ievas pie loga ziedu čemuros izstaipījušās miegā smaida, neko slepenu nenes pa balto, ne jau sniegu aiz tava sapņa

Fabijoniškės–Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 6. celle), 2011.II.25–III.3



Vladas Braziūnas

* * *

sudilo pančiai ir vielos rūdiję, saistę ir gūžę tik tavo oda, tik sielos drovus ir laisvas drabužis nieko daugiau, tik Dievas plika akimi neįžiūrimas dulkė ant nuotraukos, ievos po duknom, žiedų kepurėmis išsikėtojusios miega šypsosi, nieko slapta neša per baltą ne sniegą anapusiai tavo sapną

Fabijoniškės–Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 6. celle), 2011.II.25–III.3

Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 7.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Jānis Elsbergs

<br/>ziemeļu Dievs

liels ūdens no Svāles pielēja pļavas no liepas galotnes tajā raudzījās Dievs cik milzīga zivs Viņam padevusies virpuļi ūdenī griezās, uz ziemeļiem slīdēja kļūdas pēc radies un pārāk baiss likās šis ūdens bezgalīgais – līdz pat jūrai, pa Lēveni, Mūsu peldēja tajā zivs, tās sarkanās acis: – Tēvs mūsu

Ventspils, Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja: 4. celle, 2007.X.24



Vladas Braziūnas

šiaũrės' Dievs

dydel's voñdva ėš Svàlios ožliedava pievs ė no liepos vėršūnės' stebėdavas Dievs kòkio dydelэ žūvė sokūrės' ėje sūkorė, sūkes' ė láides' on šiaũrė atsirãdės' par klaĩdo, par žiaũrė jam atrode tas voñdva, lėg jūros nesėbaĩgiont's – par Lэven', par Mūšo plaũke žòve raudónom akym: – Tėve mūsų

Ventspils Starptautiskā Rakstnieku un tulkotāju māja (4 celle), 2007.X.24

Braziūnas, Vladas. Saula prė laidos: [eilėraščiai aukštaičių šiaurės panevėžiškių tarme]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – P. 82. – Priedas: kompaktinė garso plokštelė (CD; tarminius eilėraščius skaito autorius). – Kn. taip pat: paties autoriaus filologinis (ne poetinis) eilėraščių vertimas į bendrinę lietuvių kalbą.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Jānis Elsbergs

<br/>hoc est corpus meum

degošs plosts, rīta straumes sasiets, ir mana miesa drēgni vakara pirksti un mirstošas jūras skumīgums šalcoši bezmiega rati naktī skatiena apžilbināts krūms zaļās tējas malks tavā vēderā ir mana miesa mūžīgā: visu mūžu pa logu vērusies blandījusies tava vēja zvans noķēra Rīgā pilnā ar aizbraukušiem autobusiem dvēseli bāla zvēra tvērienā, nosliekušos uz elles pusi pielūgta liesmu un rīkļu aprīta tā saucas mūsu saulēm lēcot un mūsu mēnešiem dilstot ikdienībā kailiem guļot skavās tavs tuvums ir mana miesa piedod tai manu vainu, paildzini tās laicīgo mūžīgumu svēto brūci atgrūdusi, noziedējusi, attālinājusies mana miesa ir tava un ikdienības bet tev nav sāncense ikdienība, sasirgums, žāvas, neizmazgāta krūzīte, izsmēķis mana miesa ir manas miesas klusā daba no fotogrāfijas piedzīvojums gurda cerība gaidās uz tavu piepildīšanos mana miesa ir asins zars kas tevī aug ieķēries tevī mana miesa patiešām rokas un logs jau neaizsedzami kails kā rentgena klusā daba ir mana tava miesa tvirtas pujenes rasas atdzērušās uz mūžiem dzīvībā vienā

Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 7. celle), 2006.VII.28



Vladas Braziūnas

hoc est corpus meum

degantys sieliai, susaistyti ryto srovės, yra mano kūnas vėstantys vakaro pirštai ir mirštančios jūros graudumas ošiantys nemigos ratai per naktį akies apakintas krūmas gurkšnis žalios arbatos skrandyje tavo yra mano kūnas amžinas: visą amžių žiūrėjęs pro langą klaidžiojęs tavo vėjo skambutis pagavo Rygoj pilnoje išėjusių autobusų sielą išblyškusią stvėrusį žvėrį, nunėrusį pragaro pusėn išmaldautas atrytas jis iš liepsnų iš nasrų vadinasi mūsų saulėms tekant ir mūsų mėnuliams dylant į kasdienybes gulint nuogiems susikibusiem tavo artimas mano kūnas atleisk jam mano kaltes, ir pratęsk jo laikiną amžinumą šventojo žaizdą atstūmęs, nužydėjęs žiedais ir atstumais mano kūnas yra tavo ir kasdienybės bet tau ne varžovai kasdienybė, liga, žiovulys, neplautas puodelis, nuorūka mano kūnas yra mano kūno natiurmortas iš nuotraukos nuotykis nuovargio viltys laukiančios išsipildymo tavo mano kūno ir kraujo gyvašakė auga tavy į tave įsikibus mano kūnas teisybė rankos ir langas jau nebedangstom nuogas lyg rentgeno natiurmortas yra mano tavo kūnas lankstūs bijūnai rasos ligi soties amžiams viena gyvybė

Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 7. celle), 2006.VII.28

Krantai. – 2006. – Nr. 4. – P. 9;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 147.

Knuts Skujenieks


* * *

maza mana tēvuzeme divu roku platumā mīļa mana tēvuzeme divu roku siltumā dziļa mana tēvuzeme visa mūža garumā

1980

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 196.


Knuts Skujenieks

* * *

tai maža tėvynė mano dviejų rankų platumos tai miela tėvynė mano dviejų rankų šilumos tai gili tėvynė mano viso amžiaus gilumos

1980

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 197.

Syndicate content