Į pradžią

Knuts Skujenieks


* * *


man dārzā stīgās šūpojas gurķi kā vingrotāji kā pašnāvnieki pa lapu apakšu kabači lien kabaču kabačiem franču redīsi kautrīgi pabāž no zemes sārtos dibentiņus gar žogu skrāpējas kazenes (kazu man nav tās ir kaimiņam) bumbieri tādi kā zvani bet nez kāpēc nezvana vēl manā dārzā ir suns bet tas jau sen kopš vairs neaug tam ir sirma pazode tāpat kā man

2001

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 314, 316;
Skujenieks, Knuts. Mūsu dzīve nokalpotā: 1996–2005. – Rīga: Nordik, 2007. – Lpp. 129;
Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja, vēstules, miscelāniji. – Rīga: Nordik, 2008. – Lpp. 102.

Knuts Skujenieks

* * *


mano sode vejas sūpuojas agurkai kaip kad gimnastai kaip pakaruokliai po lapų apačia moliūgai dera moliūgų moliūgais ridikėliai prancūzų droviai kaišo iš žemės raudonas subinėles į tvorą kabinas óžkarožės (ožkų nelaikau laiko kaimynas) kriaušės lyg būtų varpai tik neskamba kažkodėl dar mano sode yra šuo bet tas tai seniai nebeauga jo pasmakrė žila kaip kad ir mano

2001

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 315, 317.