Vladas Braziūnas


Translated by Ada Valaitis


Pasvalys

1. Avižonis pits our mountains within we descend into pits no one to guide us from cursed Atlantis in the evening, crazed beer in orbits solar pan pipes – the wailing bones of those delayed by war our embankments are below we sink into pits while silence surges above hands will plant a cross 2. Pumpėnų street the street of my boyhood almshouse windows barefaced – my lone friends in hide and seek leaves of lindens, of books fallen into me your winds subside to cover them with snow and sleep a solitary memory – a street of crooked walls the grainy riverside sands smolder and begin to burn a one-traffic-light village to me, a child, you are an apple tree nearby an over-early light 3. Grasses in the almshouse yard grasses do not aspire, they bloom grasses bloom, silently there is unadulterated beauty in words a delivered chaste indifference the wayward lights of yore in the dooryard of the almshouse the spiny sprouts of wasteland grasses within my fondest memories the unenlightened are silent and they bloom the expectant listen to dreams they flow into the depths of stones into the almost frozen gloomy rivers

Fabijoniškės, 1997.II.11–X.20; versta 2010

Poetinis Druskininkų ruduo 2010 = Druskininkai Poetic Fall 2010 / sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis = Compiler and editor-in-chief Kornelijus Platelis. – Vilnius: Vaga, 2010. – P. 41, 43, 45.


Vladas Braziūnas

Pasvalys

1. Avižonio duobės
mūsų kalnai – į vidų mes leidžiamės į duobes iš tų prakeiktų atlantidų mūsų jau nieks neišves
sukas ratu kaip saulė padūkęs alus vakare skudučiai – ūkiantys kaulai anų, kur užtruko kare
mūsų krantai – į gylį mes smengame į duobes aukštai susitvenkus tylai rankos kryžių įbes
2. Pumpėnų gatvė
mano išaugtine gatve ubagynkiemio langai man vieninteliai draugai kavotynių... plikakakčiai
lapai tavo liepų, knygų subyrėjusie manin tavo vėjas vis ramyn juos apsnigo ir užmigo
vieno atminimo gatvėj kreivasienėj... paupy smiltis Lėvenio rupi įsismilkus ima degti
vieno šviesoforo mieste kūdikėliui man esi obelėlė paausy nelaiku pradėjus šviesti
3. Ubagyno kiemo žolės
žolės nieko nesiekia, tik žydi žolės žydi ir tyli – yra nepaniekinta žodžio gražybė išdalyta skaisti nejautra
pasiklydus šviesa atgalinė ubagyno žmonių padaržiuos dygsta dygūs dykynių žolynai atminimuose mano gražiuos
neišmanantys, žydi ir tyli nenuvylusie sapno klausos jie sruvena į akmenio gylį į šalvenimą upės blausios

Fabijoniškės, 1997.II.11–VIII.26; 1997.VIII.29–IX.9; 1997.VIII.12–X.20

Literatūra ir menas. – 1997. – Balandžio 26. – P. 6. – (tik I dalis Avižonio duobės);
Dienovidis, 1998. – Sausio 23–29. – P. 6;
Braziūnas, Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 96–98;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 180–181. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.1) eilėraštį skaito autorius;
Žaliasis pasaulis. – 2014. – Sausio 30. – P. 8.