Welcome! Please feel like at home, albeit a virtual one. On a business card, I write my name only. Here, as a host, I would have to introduce myself better.

Vladas Braziūnas poetry in English

VLADAS BRAZIŪNAS (b. February 17, 1952) is a Lithuanian author of nine books of poetry, essayist and translator of Byelorussian, Croatian, French, Latvian, Polish, Serbian, Russian, Ukrainian poetry; a member of the Lithuanian Writers’ Union and the Lithuanian PEN center.

Vladas Braziūnas grew up in the town of Pasvalys in northern Lithuania. At Vilnius University he studied journalism and Lithuanian philology. Vladas has mostly worked at various cultural and literary publications and has served as an editor-in-chief for the weekly Literatūra ir menas (Literature and Art). Since 1996, Vladas has concentrated on creative work.
continued...
See also Romas Daugirdas. Miry Collection

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

A Short History of Time


For Lesya Ukrainka listen to him who flinches from the slightest sound follow him closely, be vigilant and meek we talked – about what? about clear acacia honey about the quiet hours of work and rest about dimensions, eternity constantly dividing those who try to divide, but hopelessly, what will you fish out the ocean from a drop or gutter-pipe, from a dew-covered snow-drip breeze draft, light wind, waft – measured by what? perhaps we talked about him? time was already a thaw time blossomed, snowed, did not promise long years, did not discuss illness cooked preserves, read, translated poems, to treat tuberculosis of the bones traveled to Druskininkai, brought salt to Lvov, crystalized herself into classical salt – into a beloved city much like Vilnius, filled with hills and languages, and nations, a city of rowers, at times rambling through fog, at times stroking through sunlight, lost in dreams, the periodically sculling, at times transfiguring into merciful dew, none will understand salt or the lye of cracking calluses dispersed itself in my perforated bones and hair, turned into hoarfrost, romantically speaking, or more commonly – into grayness, turned into a growth on the little toe, into the Bee’s humpback, and still – into clear acacia honey

Fabijoniškės–Druskininkai–Fabijoniškės, 2006.XI.22–XII.3



Vladas Braziūnas

trumpa laiko istorija

Lesiai Ukrainkai klausykit to, kurs krūpčioja nuo menkiausio garso sekite įkandin, būkite romūs ir budrūs kalbėjomės – apie ką? apie akacijų skaidrų medų apie tyliąsias darbo ir atilsio valandas apie matmenis, begalybę vis dalančius dalyti mėginančius, o beviltiškai, ką tu išgriebsi jūrą iš lašo ar laštako, iš aprasojusio lašinio bryzo brizo, lengvučio vėjo, dvelksmas – kuo išmatuotinas? gal apie jį kalbėjomės? laikas jau buvo atodrėkis laikas žydėjo, snigo, ilgų nežadėjo metų, nekalbėjo apie ligas virė uogienes, skaitė, vertė eilėraščius, gydytis kaulų džiovos važiavo į Druskininkus, druskos parsivežė Lvovan, pati sukristalėjo į klasikę druska – į mylimą miestą, panašų į Vilnių, pilną kalvų ir kalbų, ir tautų, beirkluojančių miestą kas sau, tarpais po rūką klajojančių, tarpais įsauly besiirstančių, užsisvajojusių, tarpstančių irstančių, tarpais į gailią rasą pavirstančių, nė nesuprasi druska ar skirstančių nuospaudų šármas išsiskirstė po mano kiaurus kaulus ir plaukus, virto į šarmą, romantiškai šnekant, o paprasčiau – į žilę, virto į ataugą ant mažylio, į Bitės kuprą, vis tiek – į skaidrų akacijų medų

Fabijoniškės–Druskininkai–Fabijoniškės, 2006.XI.22–XII.3


Magnus Ducatus Poesis: ribų įveika = robežu pārvarēšana = пераадoленьне мeжаў = pokonywanie granic = подолання меж = преодоление рубежей = surmounting boundaries: 2006–2007 / Sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – P. 95;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla, 2007. – P. 301–302.

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

Near the Wide Sea


a wind from God, golden, fragrant above the waters grizzling waves, dark gray clouds, through the crack the modest Capuchin’s bald pate, an ice lens refracts shafts of light and bends them to a pinpoint – protoplasmic flames blaze, flutter up to here life in leaps and bounds, the worm flapped and flew off the word slipped and rose on the third day the word was not with God, it struggled in the corrida with the bull, having stolen Europa from Lithuania the author spider legless crusader, don’t call him it will still proclaim, cooled on the balcony, will fly in on the naked broom of projectors the messenger from information’s inferno the unbaptized woodpecker’s variegation silver from time dead in the clock near the amber sea

Vilnius–Šiluva–Rīga–Vilnius, 2005.XII.12–30



Vladas Braziūnas

prie marių plačių


vėjas iš Dievo, auksinis, dvelkiantis virš vandenų žilstančios bangos, tamsūs pilki debesynai, pro plyšį drovi kapucino plikė, ledo lęšis spindulius laužia ir kreipia į smaigalį – plykst protoplazminės liepsnos, plazdančios ligi šiolei šuoliais gyvybė, paplast kirmėlė, ir nuskrido žodis paslydo ir kėlėsi trečiąją dieną žodis nebuvo pas Dievą, jis grumės koridoj su jaučiu, Europą pagrobusiu iš Lietuvos autorius voras kryžiuotis bekojis, nešauk jo dar atsišauks, atsivėdės iš balkono, atlėks ant prožektorių šluotos plikõs informacijos pragaro pasiuntinys nekrikštyto genio raibumas sidabras iš laikrody mirusio laiko prie gintaro jūros

Vilnius–Šiluva–Rīga–Vilnius, 2005.XII.12–30


Literatūra ir menas, 2007. – Sausio 5. – P. 16. – (Poezija);
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla, 2007. – P. 288. – Knygos kompaktinėje garso plokštelėje eilėraštį skaito Kornelijus Platelis.

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

* * *


I find it strange that this time I’m not driving and that someone drives me, that the landscapes change, for the time being familiar, the skies burst into bloom that prophecies remain far away, that it’s allowed to stray into remnants, clearly greater than the whole, to come or no longer coming, a bus rolls by short of breath, slow, toward your childhood brownish-green and blotted unscrutinized places, you’ll doze off, cut across the river the swamps lull to sleep, and swings swing and throw the young upwards, to see the highest mountain and the green woods, the bristled tails of fir trees stand stiff, and oak-grove of browned copper, it rained, it flashes, it drips it’s linden not hard rock hewn by your father’s hands hard blistered, it’s not the mortifications that remain but the calluses on your palms, betraying your origin in black earth, the clay, the blue potter’s clay not blood, wagtails in the hutch under the bridge stack up their old lives, and the new one only so much as there is hope remaining to hatch a young Maybird it didn’t turn toward town, the birch grove flew past with brooms of mistletoe, but perhaps it wasn’t that, perhaps it wasn’t my hunchbacked cottage, wet sheep grazing like a November leaf frozen and unredeemable life shivers by, a fishing line from below from the black depths tugged by a pale- lipped sticky mouth, it’s already Apaščia, from the fog from an unfamiliar customs’ station scrambles a would-be apostle, unconverted, leafs through papers worthy unworthy, doesn’t raise the gate, doesn’t assign a penance of prayers, and so, won’t make my beard Margeris, Peteris, Janis and Juris, I’ll fly a bit along my brimming sea, until they press down the small cross and near my name God’s red marker

Vilnius–Rīga, 2003.XII.3



Vladas Braziūnas

* * *


man net keista, kad šįkart vairuoju ne pats, bet kad veža, kad mainos peizažai, kol kas dar pažįstami, dangūs pražysta kad lieka toli pranašystės, kad leista nuklysti į liekaną, aiškiai didesnę už visumą, būsimą ar nebebūsimą, autobusas rieda be dusulio, lėtas, tavo vaikystės pusėn rudžalės ir dėmėtos, nespėtos įsižiūrėti vietos, užsnūsi, perkirsi upę liūliuoja pelkės, ir sūpeklės supa ir meta jauną aukštyn, kad užvysčia kalną aukščiausią ir žalią girią, eglių pašiauštos uodegos styro, o ąžuolijos skrudinto vario, nulijo, tai žiba, tai laša tai liepą, ne kietą akmenį tašo tėvo rankos kietai supūslėtos, ne nuoskaudos lieka tik nuospaudos tavo delnuos, išduodančios juodžemio kilmę, molžemio, mėlyno šlyno ne kraujo, kielės patiltės užunarvy krauja seną gyvenimą savo, o naują tik tiek kiek dar liko vilties išperėt gegužiuką miestelin nesuko, pralėkė beržynėlis su amalo šluotom, bet gal ir ne tas, gal ne mano kuprotos grytelės, šlapios avelės ganos it lapkričio lapas sušalęs ir nebeišganomas dreba pro šalį gyvenimas, valas iš apačios iš juodos gilumos patampomas blyškia- lūpės lipnios burnos, jau Apaščia, iš miglos iš muitinės svetimos išsiropščia apaštalas būsimas, neatsivertęs, popierius varto vertas nevertas, nekelia vartų, neskiria poterių atgailos, ką gi, nesulauks mano barzdos Margeris, Pėteris, Janis ir Juris, paskrydėsiu prie savo lygmalos jūros, kol iš tikrųjų kryžiuką primygs ir prie mano vardo sarkanais Dieva markeris

Vilnius–Rīga, 2003.XII.3


Kultūros barai. – 2005. – Nr. 6. – P. 26;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla, 2007. – P. 266–267. – Knygos kompaktinėje garso plokštelėje eilėraštį skaito Antanas A. Jonynas.

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

reconstruction: Æestiorum gentes


three little cocks begin to sing into the sunrise man’s face a blossom in Dzūkija opens up and sets on the Nemunas’ race in the midst of Aukštaitija’s fields a table stands – linen and bread a scarf of windowed meadows girdles a figure’s abundant spread underwater paths of silty lakes on which the sunset man will ease a blossom floats in and lights up once more a star on the Aestian seas

Vladas Braziūnas

rekonstrukcija: Æstiorum gentes


Norbertui Vėliui treji gaideliai begysta saulėtekio žmogui į veidą žiedas įspįsta Dzūkijoj ir Nemunu leidžiasi Aukštaitijoj laukų vidury stovi stalas – linas ir duona languota pievų skara juosia derlųjį stuomenį dumblinių ežerų kūlgrindos saulėsėdos žmogui vaikščiot atplaukia žiedas ir uždega žvaigždę ant aistmarių

Braziūnas, Vladas. Slenka žaibas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983. – (Pirmoji knyga). – P. 12;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūroos ir tautosakos institutas, 2007. – P. 39. – (Gyvoji poezija). – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės (CD);
Lietuvos rytas. – 2007. – Vasario 8. – P. 21. – Kartu su tekstu: Braziūnas, Vladas. Gerbėjams – kalbanti knyga: Poetas Vladas Braziūnas vakar pristatė savo kūrybos rinktinę. Tai išties neįptasta knyga / kalbėjosi Ramūnas Gerbutavičius. – (Kultūra: Staigmena. Rinktinėje yra ir plokštelių su poezijos įrašais).

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

* * *


we can already call autumn raising a foot above our heads autumn, from bells and from the field it will come home wreathed with flower wreaths, will sit at the table where we, grown sweet with exhaustion, will look at our heavy hands and the branchy evening will encircle us (in its shade I once listened to how it calls us, but not by name) the table will be covered with flowers and herbs and it will be indivisible, and our hours and days will be one and we will watch, grown sweet, how the bread knife unifies the bread

Vilnius, 1985.VIII.6



Vladas Braziūnas

sambariai


jau galim rudenį pašaukt iškėlę pėdą virš galvos ruduo, iš varpų ir iš lauko gėlių vainikais vainikuotas pareis namo, prisės prie stalo kur mes, iš nuovargio apsalę žiūrėsim į sunkias rankas ir siaus mus vakaras šakotas (jo ūksmėje klausiaus kadais kaip šaukia mus, bet ne vardais) žolynais stalas bus nuklotas ir bus nedaloma, bus viena ir mūsų valandos, ir dienos ir mes žiūrėsime apsalę kaip duoną duonriekis sujungia

Vilnius, 1985.VIII.6

Braziūnas, Vladas. Suopiai gręžia dangų: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988. – P. 59;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 76–77. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga].

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

<center><br/>* <br/>* * * * * <br/>* * * * * * * * </center>


starlings and small birds of the hollows in my nesting-box – my most powerful patrons my playmates first of all – my soul’s well- balanced candles with waxed beak wicks, spotted miniature peacocks with pearl wreaths and golden rings on their little legs – they’ll be caught and gathered up but not really, plucked but not really, it’s only what’s sung in a song, what’s imagined that everything – from nothing – was so

Vladas Braziūnas


*
* * * * *
* * * * * * * *


špokai ir mažieji uoksų paukšteliai manuos inkiluos – galingiausieji man užtarytojai mano žaismė pirmučiausia – sielos pusiau- svyruonėjančios žvakės su sna- po vaškuolėm dagtelėm, taš- kuotos mažybinės povos su perlų vainikais ir aukso žie- dais ant kojelių – pagaus ir nurinks ne iš tikro, numaus ne iš tikro, tik taip pasakyta dainoj, tai svajota tai visko – iš nieko – ir būta

Fabijoniškės, 1998.VIII.8–2000.VII.30

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.49;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 51. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūroos ir tautosakos institutas, 2007. – P. 237. – (Gyvoji poezija). – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės (CD).

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

* * *


the days are oblong not unlike the fields the gray meadow lark your eye still yields you tremble and rave in human surprise the grain rolls away into paradise

Vladas Braziūnas

* * *


dienos pailgos nelyg laukai vyturį pilką aky laikai virpsi ir kliedi žmogaus dermėm grūdas nurieda dangaus gelmėn

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 28–29;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 117. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga].

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

* * *


the heavens flutter there and the waters gush like beer leap in that river the bellied bursting Pyvesa, the Lord’s round face shines and it and the meadows are happy as the hops weave round the young ox’s horns the hoops barely hold back the pressure the taps strain to shoot out hold this world, men, more tightly in your arms keep safe the spreading sprout the song to the heavens of that which just flutters and gushes where there never will be still more

Fabijoniškės, 2006.V.10–13



Vladas Braziūnas

* * *


dangūs ten plazda ir kliokia vandenys kaip alus šoka toj upėj pilvotoj pilnoj Pyvesoj, apvalus Viešpaties veidas šviečia ir jam, ir lankam smagu apyniui apsiriečiant ant jauno jaučio ragų lankai vos išlaiko slėgį volės taikos iššaut laikykit, vyrai, suglėbę šitą pasaulį standžiau pasaugokit daigą keroklį dainą ligi dangaus to, kur tik plazda ir kliokia kur niekad nebus daugiau

Fabijoniškės, 2006.V.10–13

Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūroos ir tautosakos institutas, 2007. – P. 296. – (Gyvoji poezija). – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės (CD).

Syndicate content