Anna Rancāne


&

Katru dienu kāds baznīcu ceļ, Katru nakti kāds nojauc līdz pamatiem, No rīta viss jāsāk no jauna. Izsijājot pelnus un akmeņus, Var atrast pārrauta rožukroņa krelles, Uz katras — pa nepiepildītai lūgšanai. Katru nakti nobrūk pa baznīcai, Jāceļ atkal no jauna, Vai jāiemūrē akmeņos Sevi.

Anna Rancāne

&

Kasdien kas nors bažnyčią stato, Kasnakt kas nors sugriauna lig pamatų, Iš ryto viskas turi prasidėti iš naujo. Išsijojęs pelenus ir akmenis Gali rasti sutraukyto rožinio karoliukų, Kiekviename – po neišklausytą maldą. Kasnakt griūva po bažnyčią, Reikia atstatyti iš naujo Arba į akmenis mūryt Save.

Versta (iš autorės rankraščio): Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 6. celle), 2011.III.7