Anna Rancāne


Slutiški rudinī

Plūsti te vaira naeimūt, Kornika bolss Vēļ pleivoj, Aizačiers upmolys uobeļneicā Kai pādejais uobeļs, Soldons ar syurumu, Savalk mēli i lyupys. Daugova mīreigi nūlykta kliepī kai muotis dalna, gluosta ceļu, pa kuru vaira naatīs aizvakar nūsolušuos jurgīnis. Noass apsasieds Iz sūleņa ustobys prīškā, Verās, kai bārzi saskaita Pādejū zalta naudu, Vysu par tū var nūpierkt, Mīru i pesteišonu, Vīneigi plūstu laikam Byus viņ juotaisa pošam.
Slutišķi – sādža Daugavas lokos, netālu no Daugavpils, unikāla ar savu senlaicīgo apbūvi un ar to, ka te no seniem laikiem blakus sadzīvo vecticībnieku un katoļu ģimenes.
Anna Rancāne

Slutiškiai rudenį

Sieliai šičia nebeina, Vairininko balsas Dar plaikstos Pakibęs pakrantės obelėje Kaip paskutinis obuolys, Saldžiarūgštis, Sutraukia liežuvį ir lūpas. Dauguva ramiai guli ant kelių kaip motinos delnas, glosto kelią, juo nebeateis užvakar nušalę jurginai. Nojus prisėda Ant suolelio prieš gryčią, Žiūri, kaip suskaičiuoja beržai Aukso pinigus lig paskutinio, Viską už juos nuspirtum, Išganymą ir ramybę, Vien tiktai plaustą tikriausiai Reikės taisytis pačiam.
Slutiškiai – unikalaus senovinio užstatymo kaimas Dauguvos vingiuose, netoli nuo Daugpilio, išskirtinis ir dėl to, kad čia nuo senų laikų artimai sugyvena sentikių ir katalikų šeimos.

Versta (iš autorės rankraščio): Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 6. celle), 2011.III.13