Anna Rancāne
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
Slutiškiai rudenį
Sieliai šičia nebeina,
Vairininko balsas
Dar plaikstos
Pakibęs pakrantės obelėje
Kaip paskutinis obuolys,
Saldžiarūgštis,
Sutraukia liežuvį ir lūpas.
Dauguva ramiai
guli ant kelių kaip motinos delnas,
glosto kelią,
juo nebeateis
užvakar nušalę jurginai.
Nojus prisėda
Ant suolelio prieš gryčią,
Žiūri, kaip suskaičiuoja beržai
Aukso pinigus lig paskutinio,
Viską už juos nuspirtum,
Išganymą ir ramybę,
Vien tiktai plaustą
tikriausiai
Reikės taisytis pačiam.
Slutiškiai – unikalaus senovinio užstatymo kaimas Dauguvos vingiuose, netoli nuo Daugpilio, išskirtinis ir dėl to, kad čia nuo senų laikų artimai sugyvena sentikių ir katalikų šeimos.
Versta (iš autorės rankraščio): Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 6. celle), 2011.III.13