Anna Rancāne


Psalms

Apkrūņuosi mani ar ķeizarkrūni, i es topšu teira, Apsegsi mani ar kluseišonu, i topšu es bolta kai snīgs, pādejais snīgs Juoņu naktī, kod klusuos mūkuos mierst vosora, eisti vēl naatnuokuse, gunskurūs sadadzynuota. Apkrūņuosi mani ar ķeizarkrūni, i topšu es teira, Teira i namiersteiga, Kai puče pi bazneicys sīnys, – Soltys i naruneigys, Kai tu. Apkrūņuosi mani ar ķeizarkrūni miršu vaiņuga vītā, Sorkonys zīdlopys sadegs suopeigā saulisrītā, Nasabeist, tymā gunī es sadegšu vīna, Tovā duorzā ni zareņš, ni lapeņa nanūsviļs.

Anna Rancāne

Psalmė

Karūnuosi mane margutėm, ir tapsiu tyra, Apklosi mane tylėjimu, ir tapsiu balta it sniegas, paskutinis Joninių nakties sniegas, kai tyliose kančiose miršta vasara, iš tikro dar neatėjusi, laužuos sukūrenta. Karūnuosi mane margutėm, ir tapsiu tyra, Tyra ir nemirtinga It gėlė prie bažnyčios sienos, – Šaltos ir nekalbios Kaip tu. Karūnuosi mane margutėm mirsiu vainiko vietoj, Raudoni žiedlapiai sudegs skausmingoj saulėsėdoj, Nebijok, toj ugny aš viena sudegsiu, Tavo sode nė šakelė, nė vienas lapelis neapgruzdės.

Versta (iš autorės rankraščio): Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 6. celle), 2011.III.15