Vladas Braziūnas


kadaise neseniai

ilgų dienų darbai nedideli, bet dailūs ilgauodegė zylė ant nakties griuvėsių lyg stiprų vyną geriantis ugninę vėsą durpynų, užpelkėjusių pušynų gailis ir baimės akys plečias, darosi nebaisios lyg retos avilio ir seno vėjo šnekos šypsaisi atlaidžiai lyg iš anapus ir tavo plaukus sklaisto švelnios gaisos ir lenkia galvą, kad akis užkristų kad nematyčia, užsimerkus ar apverkus pūkuotą, švelniai pasiklotą švarką pasaulio švyliuose, po laiko mes, keruže palaikiai mūsų pamiršti drabužiai ilgų dienų, nebūtų, vakarykščių

Fabijoniškės, 2011.XI.6–2012.II.4

Birželio sodai’12: [eilėraščiai: Tarptautinės poezijos šventės „…ir saulas diementas žėruos…“ (A. Miškinis) dalyvių kūrybos almanachas] / sudarytojas Vytautas Kaziela. – Utena: Kamonada, 2012. – P. 54;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 84.