Vladas Braziūnas
kadaise neseniai
ilgų dienų darbai nedideli, bet dailūs
ilgauodegė zylė ant nakties griuvėsių
lyg stiprų vyną geriantis ugninę vėsą
durpynų, užpelkėjusių pušynų gailis
ir baimės akys plečias, darosi nebaisios
lyg retos avilio ir seno vėjo šnekos
šypsaisi atlaidžiai lyg iš anapus
ir tavo plaukus sklaisto švelnios gaisos
ir lenkia galvą, kad akis užkristų
kad nematyčia, užsimerkus ar apverkus
pūkuotą, švelniai pasiklotą švarką
pasaulio švyliuose, po laiko mes, keruže
palaikiai mūsų pamiršti drabužiai
ilgų dienų, nebūtų, vakarykščių
Fabijoniškės, 2011.XI.6–2012.II.4
Birželio sodai’12: [eilėraščiai: Tarptautinės poezijos šventės „…ir saulas diementas žėruos…“ (A. Miškinis) dalyvių kūrybos almanachas] / sudarytojas Vytautas Kaziela. – Utena: Kamonada, 2012. – P. 54;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 84.