Vladas Braziūnas


DANGUS buvo vienas kraujas

DANGUS buvo vienas kraujas juodas raudonas biliūnas žvelgė, kaip klupdo ir griauja kadangel angelas liūdnas apleido rankas ir veidą paleido vandenį, ugnį mėlynos laumės leidos balandės, į senvagės dugną į šlynžemio šlaitą kėlė vynvytis mėlynas uogas į juodą raudoną gėlą sliuogė vijoklis nuogas

Vilnius–Radviliškis, 1992.XII.24–26

Lietuvos aidas. – 1993. – Vasario 27. – P. 8;
Braziūnas, Vladas. Ant balto dugno: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. – P. 63;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 122. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-1.57) eilėraštį skaito autorius.


Vladas Braziūnas


septintoji celė

sidabrinių kirų įkyrūs balsai – yrantis mano stuburas vienas kiras – tuzinas morčiaus kačių, besimylinčių su papūgom šimtas vėjų vargdienių suėjo prie vienišo celės pastūgaut girių klausaisi, širdie dar nemirus, kelintas gyvenimas nugara eina šiurpais? vis iš naujo, kas kartas naujaip, tik langelis pravertas kirai vartos, ir mirusie vartos patyrę, kas laukia ties vartais kas juos šaukia vardais ne vardais, karalius giminiuoja ir vergus suporuoja, rūšiuoja, ištardo, kas vertas jo kojas bučiuot, kas pakartas vyrių klausaisi, širdie, giljotinos, sutinus širdie, atitolink duoną ir vyną pratęsk, ir išmušk mūsų kaltes kaip ir mes išmušam iš savo skolininkų

Ventspils (Starptautiskā rakstieku un tulkotāju māja, 7. celle), 2006.VII.13–19

Krantai. – 2006. – Nr. 4. – P. 7;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007. – P. 298. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas.


Vladas Braziūnas


vėlė

ant tos nedalingos pasaulės išlindus, rainai šmirinėja sapno gliti gyvačiukė karaliui į burną, atgal išėjo karaliui per kulnį žiūriu į jo akmenį kniūbsčią į pėdą tuščiam akmeny kaip tas gyvolėlis gyvena kai vienas plevena, išmano spontanišką meną, o kūnas – gaisravietėj čypianti ištara

1995.IV.5–1996.IV.16

Dienovidis. – 1996. – Gegužės 10. – P. 8;
Braziūnas, Vladas. Ant balto dugno: eilėraščiai / knygos dailininkas Romas Orantas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. – P. 82.


Vladas Braziūnas


ką beveik užmiršti

likimo beproti tu vėl neramus, neramus tas noras dainuoti pavasariu alpstančią vyšnią sugrįžk atsiminęs, iš delno maitindavai lauką balti vabalėliai artojai su žylančiom žagrėm dausas į giesmes nulydėjo, žvaigždė papartinė, purpleli, nemiega naktis, ant krūtinės sudėk Paukščių Tako akis nespėjantys paskui dausas fosforiniai dangaus unguriai trankysis, kuštėsis, į žiedus ir varpas kalbės tavo delno dausų aitvarai, vien medūzų bajoriškas kraujas mėlynas angele vyzdžio, sparnais atplasnok į šią naktį, nedūzgia žiemos avily amžinasis senelės ratelis pirštinių raštai apkarto į kumštį, į grumstą pasėk mane žeme senoliškos saulės

1982–1988.VII.25

Braziūnas, Vladas. Užkalbėti juodą sraują: eilėraščiai su datomis. – Vilnius: Vaga, 1989. – P. 22.


Vladas Braziūnas


liūtis

ką rašau – mylimosios krauju savo žemės skaidria sveikata dar tvirta, bet, deja, nebe ta mano žemė, lietaus pakirsta plaukia juodžemis sluoksniu srauju ir, nuo skardžio prasmegdamas skradžiai kur stovėjom bežadžiai abu gal dar regi, kaip niaukiasi medžiai ir kaip glaubstos nuo vėjo rūbu palaikiu, neatlaikančiu liūties šitaip šėlsta paklaikęs rugpjūtis tiktai mums jį apverkti tabu

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1986. - P. 96.

Vladas Braziūnas


audra ir veržtas

mes – žaibai aklinuos laiduos mūsų gailesčio liūtys rūgščios kas išduos? kas už mus laiduos? kas išgrobs mus iš mūsų lukšto? giljotinos burnoj riekė sėja vėjas elektros sėklą iš krūtinės, upe, tekėk paskutine vamzdynų šmėkla apšarmoja druska aušra stingdo magmą – mantijos nerštas mes sapnuojam: žemė gera kol jinai mums – audra ir kerštas

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. – Vilnius:Vaga, 1986. – P. 83.

Vladas Braziūnas


tenebroso

šešėlis verkia, vaikas nori miego akis užmerkia aptaki tyla naktis beorė ir bevertė, nieko nakties nėra, nakties tylos nėra toli suloja, bet nėra kas girdi nudiegia širdį, bet nėra širdies sapnuojamas kaip vedamas į mirtį suaimanuos, į sapną pakuždės tik nuojautą: neskirta tau panirti į paslaptį nakties, į šitą mirksnį kai mėlyna žvaigždė į rūką krito arklys sužvingo, laukas neregys drovus šešėli abejingo ryto tavęs jau laukia rykščių ryšulys

Fabijoniškės, 1995.II.24

Literatūra ir menas, 1995. – Balandžio 1. – P. 6;
Braziūnas, Vladas. Ant balto dugno: eilėraščiai / knygos dailininkas Romas Orantas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. – P. 26.


Vladas Braziūnas


mergaitė

šventojo jurgio kurteliai ragavusie gaišeną, maitą ir kas mum davė tą kelią kraujuos ligi kelių eiti bristi sugedusį kraują senolių – nei molį raudą gerklėj supuolusią raudą – gurvuolį – giesmėm skalaujant prie gomurio giesmės gliejas krešantis kelias prie drapanų mergaite, ar to gailėjais klausykis, kaip siaučia vėjas kaip skambūs vandenys liejas ant tavo griaučių sidabro

Fabijoniškės, 1995.I.24–III.10

Klaipėda / Gintaro lašai. – 1995. – Balandžio 14. – P. 19;
Dienovidis. – 1995. – Gegužės 12. – P. 8;
Braziūnas, Vladas. Ant balto dugno: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. – P. 10;
Pirštai jos neša leliją: Moteris XX–XXI a. lietuvių poezijoje: rinktinė / sudarytojas Julius Keleras. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2017. – P. 134.


Vladas Braziūnas


moterys

jus perspėja – nespardykit ugnies ji jūsų vardą mirdama minės ištikimybės sutartį – rekrūtuos žiūrėk, žaliuoja rūtos giltinės velėtojos jas apdainuoja, rūkas merginos jaunos palaidais plaukais į pirtį, jaują pilnaty ateis pasimatyt su pavogtais vaikais beprotės, iki pusės moterys ir kas į jas pažvelgti įsigeis tam atmintį apvers, akis sukeis tas bus teisus numirdamas beprotis

Vilnius, 1985.VIII.7

Braziūnas, Vladas. Suopiai gręžia dangų / knygos dailininkas Romas Orentas [Orantas]. – Vilnius: Vaga, 1999;
Pirštai jos neša leliją: Moteris XX–XXI a. lietuvių poezijoje: rinktinė / sudarytojas Julius Keleras. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2017. – P. 133.


Vladas Braziūnas


Kuosos Kro greitoji sapnų pagalba

O aš sapnavau giltinę – katiną su dalgiu. Ir lapę, griežiančią iltinę – dar ir dabar drebu! Būčiau koks dančiasnapis, taip sukalenčiau dantim – galėčiau išgąsdint net lapę, iš katino – dalgį atimt! Nors tas dančiasnapis – beveik antelė: vis prie vandens... Kai man pagalbos prireiks, į sapną – atsivaidens?

Braziūnas, Vladas. Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai / Knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Versus aureus, 2011. – P. 35.

Syndicate content