Vladas Braziūnas
kelrodė
rytas į dieną ritas atabrado vandenais
vaidenaisi per sapną, sakei: be mirties
neapsieisi – tau reikia patikimos
vadybininkės
išprotėjusios it strėlė, pametusios
dėl tavęs nuodingąjį antgalį
aklo angelo reikia plėnių sparnais
iš laužo, iš ugnies kapo, iš metų kapõs, iš delsos
kopki, bėk iš duobės, slysk, lįsk, kol esi
gyvas paukštis ar ąžuolas, gyvas baublys, drįsk
praregėti ir pasikliaut, mirti ir melstis
klystžvakei, prisiminimų žaltvykslei
Joneikiškės–Kaunas–Ventspils–Fabijoniškės, 2006.V.25–2012.I.4
Krantai. – 2006. – Nr. 4. – P. 8;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 83.