Vladas Braziūnas

Skambučiai į kaimą – kaip ryšys su fronto linija. – Močiut, kaip tu ten? – Laikausi! Minus penkiolika, viską užpustė, su lazda vaikštinėju, kad nepargriūčiau, – laikausi! – Laikykis! – Plius trisdešimt penki, sėdinėju šešėly, nekišu nosies vidurdienį, kad neapalpčiau, – laikausi! – Laikykis! – Artritas kamuoja, radikulitas iš šono pritykina, šokinėja spaudimas, išdavė venos... – Savaitgalį būsim, atvešim patepti, – Laikykis! – Laikausi... ...ji deda ragelį ir išeina į orą, mat „kur tai matyta, kad mūsiškiai – o nieko neveiktų?“ Jos senatvė pupom apraišo statinių tvorą – jei reikia.