Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys


The Tenancy Road

where is that beautiful memory with linden-blossom lips the kneeling wind in the plowed fields, the seller of rain the north’s waxwing gathers red tears hard sorrowful sorrows, its sharp ashberry beak drinks the illness of water on the lungs without a response the air is so refreshing, as if there is a sanatorium here don’t uproot me from the brushwood, so ugly in the tenancy, once the snow melts, I tremble with the smallest sound the cemetery is clear, pleasant, Izidorius scatters winter seed Marija prays for the man, an Angel blows the trumpet these three myths would suffice completely if I remembered walking down the road, if I could endure

Vilnius–Fabijoniškės, 1975.IV.15–2003.XI.2



Vladas Braziūnas


kelias atodirbis

kur tas gražus atminimas su liepžiedžių lūpom klūpantis vėjas arimuos, lietaus pardavėjas šiaurės svirbelis raudonas ašaras raško sielvartų sielvartas kietas, aštrus šermukšninis snapelis į plaučius įsimetusią vandenio ligą geria be atsako oras toks gaivus, lyg čia būtų kokia sanatorija neišrauk manęs it stagaro, bjauriai atrodančio atodirby, kai sniegas nutirpo, virpu net nuo menkiausio garso giedros kapinės, jaukios, Izidorius žiemkentę sėklą beria Marija meldžias už žmogų, Angelas pučia trimitą šių trijų mitų visai ir pakaktų, jei prisiminčiau mindamas kelią, ištverčiau

Vilnius–Fabijoniškės, 1975.IV.15–2003.XI.2

Kultūros barai. – 2005. – Nr. 6. – P. 27;
Sugrįžta angelas: [eilėraščiai] / redaktorius ir sudarytojas Vytautas Kaziela, įv. str. aut. Valerijus Rudzinskas. – Utena: Kamonada, 2007. – P. 9;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 22.