Vladas Braziūnas
kelias atodirbis
kur tas gražus atminimas su liepžiedžių lūpom
klūpantis vėjas arimuos, lietaus pardavėjas
šiaurės svirbelis raudonas ašaras raško
sielvartų sielvartas kietas, aštrus šermukšninis snapelis
į plaučius įsimetusią vandenio ligą geria be atsako
oras toks gaivus, lyg čia būtų kokia sanatorija
neišrauk manęs it stagaro, bjauriai atrodančio
atodirby, kai sniegas nutirpo, virpu net nuo menkiausio garso
giedros kapinės, jaukios, Izidorius žiemkentę sėklą beria
Marija meldžias už žmogų, Angelas pučia trimitą
šių trijų mitų visai ir pakaktų, jei prisiminčiau
mindamas kelią, ištverčiau
Vilnius–Fabijoniškės, 1975.IV.15–2003.XI.2
Kultūros barai. – 2005. – Nr. 6. – P. 27;
Sugrįžta angelas: [eilėraščiai] / redaktorius ir sudarytojas Vytautas Kaziela, įv. str. aut. Valerijus Rudzinskas. – Utena: Kamonada, 2007. – P. 9;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 22.