Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys


Throw a Coin, So You Would Return

only once, always only once illness like a flight to Bosnia via Vienna like a third rebuff first Ararat when the bottoms rule, and I leader of the bottoms a third-generation dynastic ghost and what of those circumstances, what of them cohering to a weak madness greatness expands, the walls are turning to mirrors they shined once and I alone chased the Horse God out of the house farewell, I said, and be together both in goodness: when I give – You take when I curse, You do not answer I know, you are plotting, think I’m stupid both in goodness, inseparable separation is intended or is the result of fate something that has occurred or somewhere merely gone I even have a sense what the young Bosnian is lowing what the old Bosnian is disapprovingly coughing I give my heart to you, and you some sort of equivalent near this spring you will remain or return from now on, girls, lazy and bosomy will vanish for you in a totally different paris where water stretches slowly and majestically above the flood stands hoary Ararat it means that consciousness has come full circle into your eye like a coin my torpid face has set, an image, that the time has come to leave

Vilnius-Vienna-Sarajevo-Vienna, 2013.V.7-12



Vladas Braziūnas


įmeski pinigėlį, kad sugrįžtum

tik vieną kartą, visados tik vieną liga kaip skrydis Bosnijon per Vieną kaip trečio atkričio pirmiena Araratas kai valdo ãpačios, o aš apãčių vadas trečios kartos dinastinis pamėnas ir ką tos aplinkybės, kas iš jų sukibus su silpnu pamišimu didybė plečias, veidrodėja sienos kadais jose spindėjau tik aš vienas variau ašvienių Dievą iš namų sudiev, sakiau, ir būk su savimi abu labu: kai duodu – Tu imi kai piktžodžiauju, Tu neatsakai žinau, gudrauji, kvaileliu laikai abu labu, tai neatskiriami skirties taip skirta ar likimo likta kažko įvykta ar kažkur tik vykta net įkertu, ką mykia jaunas bosnis ką senas bosnis jam nepritariamai kosti aš širdį tau, o tu man kokčią lygtį prie šio šaltinio liksi ar sugrįši nuo šiol mergaitės, tingios ir krūtingos tau dìngosis visai kitam paryžiuj kur vándens plyti vangiai, ir didingai virš tvano stūkso žilas Araratas vadinas, sąmonė apsuko ratą tavan vyzdin it pinigėlis leidos pastėręs mano veidas, vaizdas, eidos išeiti metas

Vilnius–Viena–Sarajevas–Viena, 2013.V.7–12

Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 84–85.