Vladas Braziūnas



ežero gaisras

Būs tada visi įmesti į ežerą ugnišką, siera degantį. Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Pamokslas Apei Šeštą Prisakymą Dievo Sakyts Kretingoj metūse 1819 apako ežeras, aš pamiršau jo vardą uola išniro, olos įsčios vėrės pilkai liepsnojo ant uolos šešėlis gal nukryžiuoto, gal ant kryžiaus karto buvau galva adomo, aptaškyta kraujais, bet dar turėjau velnio akį bet dar girdėjau, ką gyvieji sakė taip švelniai, kad nebuvo kam klausyti laukam rūpėjo javas, giriai briedis lingavo jai papartis briedžialapis it klevo vartai, laukiantys palabint akim pirmykšte ir aplyžčiota, aprieta buvau gyvųjų įsčių prašalietis užburtame rate raktus pametęs

Fabijoniškės–Vilnius–Fabijoniškės, 1995.III.10–2013.IX.1

Metai. – 1995. – Nr.11. – P. 6;
Klaipeda / Gintaro lašai. – 2004. – Spalio 27. – P. 12;
Santara. – 2013. – Žiema. – Nr. 100. – P. 38;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 18–19;
Šeimininkė. – 2016. – Kovo 25–31. – Nr. 12. – P. 13. – (Poezijos svetainė). – Prieiga internetu (žiūrėta 2016.III.27): http://ukininkopatarejas.lt/leidinys/seimininke-nr-12-2016-m-kovo-25-31-d/