Vladas Braziūnas
ežero gaisras
Būs tada visi įmesti į ežerą ugnišką, siera degantį.
Jurgis Ambraziejus Pabrėža.
Pamokslas Apei Šeštą Prisakymą Dievo
Sakyts Kretingoj metūse 1819
apako ežeras, aš pamiršau jo vardą
uola išniro, olos įsčios vėrės
pilkai liepsnojo ant uolos šešėlis
gal nukryžiuoto, gal ant kryžiaus karto
buvau galva adomo, aptaškyta
kraujais, bet dar turėjau velnio akį
bet dar girdėjau, ką gyvieji sakė
taip švelniai, kad nebuvo kam klausyti
laukam rūpėjo javas, giriai briedis
lingavo jai papartis briedžialapis
it klevo vartai, laukiantys palabint
akim pirmykšte ir aplyžčiota, aprieta
buvau gyvųjų įsčių prašalietis
užburtame rate raktus pametęs
Fabijoniškės–Vilnius–Fabijoniškės, 1995.III.10–2013.IX.1
Metai. – 1995. – Nr.11. – P. 6;
Klaipeda / Gintaro lašai. – 2004. – Spalio 27. – P. 12;
Santara. – 2013. – Žiema. – Nr. 100. – P. 38;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 18–19;
Šeimininkė. – 2016. – Kovo 25–31. – Nr. 12. – P. 13. – (Poezijos svetainė). – Prieiga internetu (žiūrėta 2016.III.27): http://ukininkopatarejas.lt/leidinys/seimininke-nr-12-2016-m-kovo-25-31-d/