Vladas Braziūnas
* * *
ąžuolas, žõlės, žydinčios viksvos
giminė̃s šaknimis už akmenio laikos
atmeni, lyg buvai, –
kiek jo gyvenai, savo laiko?
gi minės, gi bandys vartyt dienų briketus
pašnypšt – šnipštas beliko, durpės
byra į dulkes, dūla kaip viskas –
krosnies durelės skyla perpus
vakaro gaisras glosto kapus
ir viską atleidžia, net viksvą
Vilnius (Rašytojų sąjunga, Elenos Nijolės Bukelienės atminimo vakaras)–Fabijoniškės–Krajova–Bukareštas, 2009.X.19–2014.IX.20
Naujoji Romuva. – 2016. – Nr. 1. – P. 12;
Braziūnas, Vladas. lėtojo laiko aky: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – P. 24.