Vladas Braziūnas


* * *

ąžuolas, žõlės, žydinčios viksvos giminė̃s šaknimis už akmenio laikos atmeni, lyg buvai, – kiek jo gyvenai, savo laiko? gi minės, gi bandys vartyt dienų briketus pašnypšt – šnipštas beliko, durpės byra į dulkes, dūla kaip viskas – krosnies durelės skyla perpus vakaro gaisras glosto kapus ir viską atleidžia, net viksvą

Vilnius (Rašytojų sąjunga, Elenos Nijolės Bukelienės atminimo vakaras)–Fabijoniškės–Krajova–Bukareštas, 2009.X.19–2014.IX.20

Naujoji Romuva. – 2016. – Nr. 1. – P. 12;
Braziūnas, Vladas. lėtojo laiko aky: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – P. 24.