Vladas Braziūnas


palabinimas

jau eikit viešais keliais netrypkit, vėlelės, šaknų miežis daigą išleis seklyčioje salsvą menu tirštą selyklo gyvybę tarp pirštų, gražiai padíegtą širdis apsalo, apribo akys, ragaujant sėklą nuliejamą vis ant žemės tos, kur gema ir vysta niekad nebūčiau pasenęs ačiū pražūtai jaunystei

Fabijoniškės, 2015.IV.3–5 (Velykos)

Naujoji Romuva. – 2016. – Nr. 1. – P. 12;
Braziūnas, Vladas. lėtojo laiko aky: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – P. 70.