Vladas Braziūnas
palabinimas
jau eikit viešais keliais
netrypkit, vėlelės, šaknų
miežis daigą išleis
seklyčioje salsvą menu
tirštą selyklo gyvybę
tarp pirštų, gražiai padíegtą
širdis apsalo, apribo
akys, ragaujant sėklą
nuliejamą vis ant žemės
tos, kur gema ir vysta
niekad nebūčiau pasenęs
ačiū pražūtai jaunystei
Fabijoniškės, 2015.IV.3–5 (Velykos)
Naujoji Romuva. – 2016. – Nr. 1. – P. 12;
Braziūnas, Vladas. lėtojo laiko aky: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – P. 70.