Vladas Braziūnas
ryškios rugsėjo žvaigždės rodo rudens pradžią
kad šviesa nepelytų
trumpėjant dienoms
išrasta begalybė
tai kas, kad ne mums
tarpukario, amžino prieškario
naktį žemės plokštumos trinas
girgždina šaknį, rytą
dūzgia, rėplioja jūros
pakrančių akmenys perkūnėti
šnarena sparnais
Fabijoniškės–Bukareštas–Varšuva–Fabijoniškės, 2001.IX.12–X.27
Naujoji Romuva. – 2016. – Nr. 1. – P. 13;
Braziūnas, Vladas. lėtojo laiko aky: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – P. 28.