Vladas Braziūnas
kadangel gyvatės
iš prasižiojusių dausų raudonakojai
gandrai plasnojo, iš gelmių juodų
roplojo rupūžės, atvirto raganom
rugiai į dangų kirtos lyg iš pragaro
ištrūkę būtų, lauką gaubė rūkas
prieš rytą raganos, rugiams rasojant
juos braidė, prisibraukusios žiedų
regėk, jau tepas pažastis ir bambas
jau kyla Kijevan, Rambynan skrenda
laukinės nepažinios ilgakrūtės
iš žemės ugnies ir vandens
ir kosminės žemės gimdos
šaknim ir šakom išplevens
į niekad, į visados
Fabijoniškės, 2015.II.27–III.24
Naujoji Romuva. – 2016. – Nr. 1. – P. 13 (grafika pažeista: paskutinis ketureilis iš kairės neatitraukta, dešinėj nesulygiuota);
Braziūnas, Vladas. lėtojo laiko aky: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – P. 88.