Vladas Braziūnas

Kareiviai lietaus numazgoti nutolsta anglimi ant dvaro sienos įbrėžti žodžiai pūkai nuo pelių praskrostų pilvų kyla į dangų sėda lapijon grimzta į krūmus pūkai iš erdviausių sapnų išsapnuoja miestą ir miestas virsta į paukštę ji minga ant dievnamio varpo gelžinio