Į pradžią

Vladas Braziūnas


Vertė / Translated by / Traduit par Silke Liria Blumbach

Gëzimi i endrrave me sy të hapur


gjysmë qielli është i mbuluar me re dëbore, gjysmja tjetër pikon ylbere uji kthehet në puse pas thatësive lopë me pluhur dëbore rënkojnë në fushat dhe vija më e gjatë në horizontin e largët thyhet duke u përplasur me pyllin e kaltër lëkura jote lulëzuese, druri i bardhë i blirit të gjelbër shpërthen në flakë nën gishta pulsuese, në kufi trumcakë luftojnë me shpirtrat e luleve të kulthit era trazohet jashtë derës, nduk myshqe, shtrëngon trarë të njoma dhe unë nuk di a duhet të qaj a të qesh, sepse nuk kuptoj dëborën e parakohshme as nuk përse shkrihet aq tradhtarisht kur unë kapem pas kohës së pandërrueshme, kështu që nuk do të më vinin lotë çfarë piva bashkë me qumështin, çfarë besoj, petalin e letrës sate ishim-e-s’ishim ecën përpara e prapa, i paqartë, i pabarabartë me atë që u dha, si çfarë u krijua atje, kur soba fishkëllin dhe fiket dhe lejlekët ose patat e vitit të kaluar rendin në tufa drejt ylbereve, nuk kanë ndërmend të largohen, me Aisetas lëkura e hollë e akullit kërcet, vetëm një gjysmë dite kështu apo një gjysmë jete që mbetet

Fabijoniškės, 2003.I.6–9



Vladas Braziūnas

svajonių džiaugsmas


pusę dangaus apgožę snieginiai debesys, kitoj vaivorykštėm varva vandva po sausrų į šulnius sugrįžta laukuose mūkia apsnigtos karvės ir ilgiausia eilutė toli horizonte sulūžta atsitrenkus į mėlyną mišką žiedlapėjanti tavo oda, žaliõs liepos balsva mediena suliepsnoja po spurdančiais pirštais, pasieny zvirbuliai pešas su spurglių sielom šliurinėja vėjas už durų, pešioja samanas, grabinėjas šlapių sienojų o neišmanau, verkti ar juoktis, kad neišmanau nei sniego nelaikšio nei ko jis taip išdavikiškai tirpsta kai aš įsikibęs nekintamo laiko, kad tik nepravirkčia ką su pienu įgėręs, ką įtikėjęs, žiedlapėlio iš tavo kadaisinio laiško vaikšto tenai ir atgal, neaišku, nelygu kiek duota buvo, kaip seikėta ką ten kūryba, kai krosnis tik šnypščia ir gęsta ir gervės ar žąsys pernykštės blaškos vaivorykščių pusėj pulkais, nė nemano išskristi, ant Aiseto treška plonytė luobelė, tik pusdienį šitaip ar pusę gyvenimo likusio

Fabijoniškės, 2003.I.6–9

Literatūra ir menas. – 2003. – Spalio 10. – P. 5. – Vieno anoniminio eilėraščio vandens tema konkursas: I vieta;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 260. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.53) eilėraštį skaito autorius.