pijani vagon. Bratislava-Vilnius

Vladas Braziūnas

Iz litovščine prevedel Klemen Pisk

pijani vagon. Bratislava-Vilnius

ko sem se vozil z vlaki, nesrečnimi in vročimi se nisi stiskala k meni in to ni bila moja dežela dotikaj se gore, medgorja, vonja po potu moker pecelj lipe potisni skozi zaraslo odprtino ozelenel, zmečkan zavihek starega suknjiča o kakšna pijana rimbojka pluje skozi kamenje! se spomniš polomljenega, prav tako okajenega albastrosa? pot na Vzhod v nastežaj odprti Evropi določa Zahod večeri tu prežijo v medgorskem grmičevju oči maka slepijo, ob tiru je premog, moder, metin mesec se vzdolž železniških tirov prebija na rob oblaka ali planeta, ali elektronske pošte rekla si mi, naj jem, svninjinaje bila okusna kot malokdaj po jedi sva nazdravila zanjo, Bog, povrni ji zdravje! v sobani sva ležala ob ognjišču in lomila klobase obiskovala sva gradove, ječe in tiste, ki hodijo na stran nagnila sva in se spet krepila z vinom in vero razblinile so se te železne milje, odšle so z vetrom odšle so s paro in izgorinami, k neporočenim nevestam k zahrbtno razkritim slikam, v zamejeni oddaljenosti nekdanja zamišljena vnučka sedi na kahlji, jo vidiš? jo slišiš, kako se smeji v snu? ali vidiš, kako oči bledijo? ljubim te kot svoje slabotne oči, ki slabijo začel sem hrepeneti po tvoji sapi, ki hrepeni po moji

Fabijoniškės–Vilnius–Fabijoniškės, 2002.VI.7–8; versta 2005

Vilenica 2005: 20. mednarodni literarni festival / [urednici Miljana Cunta, Barbara Šubert]. – Ljubljana: Društvo slovenskih pisateljev, 2005. – P. 100.

Vladas Braziūnas

girtas vagonas. Bratislava–Vilnius

kai leidausi aš per gelžkelius, nelaimingus ir karštus ne tu prie šalies palinkusi ir ne mano tas kraštas liesk kalnus, tarpukalnes, prakaito kvapą liepos lapkotį šlapią prabesk pro užakusią ąsą sulapojęs, atsilapojęs švarko pasenusio atlapas koks ten girtas remboja laivas per akmenes? atsimeni palaužtakojį, neblaivų taip pat albatrosą? trąsą į Rytus kloja Vakarai, išsižioję Europos o vakarai čia tyko tarpukalnių atvašynuos aguonos akis išpliko, palei gelžkelį šlynas mėlynas, mėnuo mėtos, įsikabina į kraštą debesio ar planetos, ar interneto pašto kaip prisakei, pavalgiau, kiauliena gardi kaip reta išgėrėm už ją po valgio, Dieve, duok jai sveikatos! menėse ir prie laužo gulėjom ir laužėm dešrą lankėm pilis, kalėjimus ir tuos, kur vyram į dešnę svirom ir vėl stiprėjom nuo vyno ir nuo tikėjimo sutirpo tos geležinės mylios, nuėjo vėjais nuėjo garais ir nuodegom, neištekėjusiom nuotakom klastingai ryškėjančiom nuotraukom, nuotoliu nuo iki būta, išsigalvota… dukraitė sėdi ant puodo, regi? girdi, kaip per sapną juokias? regi, kaip akys žalsvėja? myliu tave kaip savo silpnas akis, silpstančias pasiilgau tavo alsavimo, manojo pasiilgusio

Vilnius, 2002.VI.7–8

Literatūra. ir menas. – 2002. – Lapkričio 8. – P. 3;
Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 34;
Vilenica 2005: 20. mednarodni literarni festival / [urednici Miljana Cunta, Barbara Šubert]. – Ljubljana: Društvo slovenskih pisateljev, 2005. – P. 101;
http://www.lyrikline.org/index.php?id=162&L=2&author=vb02&sh...
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accerchierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – p. 34. – (Parole del mondo).