Vladas Braziūnas
banalumas to vaizdo, bet grožis
baltos gulbės juodam tvenkiny
nesakyk, kad lyg žaizdą meni
besiskleidžiančią rožę
nudainuotiniai posmai taip pat
sudėvėti netylančio aido
nesakyk, kad žvaigždė nusileido
tik nuleidau rankas
baltą gulbę pašert trupiniais
nuo žąsų dar atlikusio lesalo
kur neseks iš paskos, kurgi neis
plikas žiedkotis styro iš sniego
tokio tyro, kad irgi jau nesamo
žiba žvyras, tik byra, tik diegia
Fabijoniškės, 2003.VIII.28
Metai. – 2004. – Nr. 11. – P. 39–40;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj / Sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007. – P. 265.