Grandes sont les nuits (2007)

http://www.editions-harmattan.fr/index.asp?navig=catalogue&o...

Vladas Braziunas. Traduit du lituanien par Genovaite Druckute, Asta Uosyte-Buciene et Marc Fontana

Les poèmes de Vladas Braziunas manifestent un art consommé du lyrisme, dans de courts poèmes d'une densité et d'une ferveur admirables. Celui qui dit je est une sorte d'Ulysse, une figure du franchissement des limites, qui traverse une "géographie secrète", qui dissout l'histoire des peuples dans un rêve d'union, ou revient "du long chemin du Styx", pour proclamer la renaissance de la Nature. Le poète est ici le représentant d'une langue, d'un ordre qui se libèrent, et en même temps un îlot de désordre.

ISBN : 978-2-296-03511-9 • juin 2007 • 60 pages

Vladas Braziunas : Grandes sont les nuits, le livre (Blog: Art et culture de Lituanie)
Bernard Noël. Grandes sont les nuits

Vladas Braziūnas

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

* * *

dans ce brouillard de lait un poulain chaud et blanc frémit et broute silencieusement chancelle et piétine encore invisible la fin de notre commencement est-ce une nuit de plein hiver est-ce un bout de nuage fais quelque chose, pousse repousse une boule de neige tout doucement aux ailes de vent la nuit une viola da gamba sonne et gémit tout doucement elle vit encore dans moi dans la nuit et dans son absense

Rīga, Birštonas, Vilnius, 2003.XII.4–2004.VIII.2

Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 49. – (Levée d'ancre).

Vladas Braziūnas

užmaršties paveldas

(siaurukas, rūkas ir akla iš rūko nyranti migla) šioje baltutėlėj migloj kumeliukas, baltas ir šiltas tyliai rupšnoja ir dreba siūbuoja ir trepinėja mūsų pradžiõs pabaiga, dar neįmatoma (ak, menu, kaip žyra į upę akmenukai nuo kriaušio ūmaus) o gal tik viduržiemio naktį o gal tik per debesio plaštaką ką nors sugalvok, atitolink paritink nuo kalno gniūžtę švelniai kaip aukso žiedą vėjo paūkiamą pa- tilindžiuojamą (tyliai vaitodama skamba naktinė viola da gamba tik ji begyva manyje nakty ir jos nyktyje)

Rīga–Birštonas–Vilnius–Fabijoniškės, 2003.XII.4–2014.II.10

Krantai. – 2014. – Nr. 1. – P. 36. – Prieiga internetu (žiūrėta 2015.IV.3): http://www.kranturedakcija.lt/app/webroot/files/Krantai-2014...
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 48.

Vladas Braziūnas

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

et ce sera ouvert

dans ton oeil mémoire non notre automne roux de Laponie un ruska rouge ne te rends pas sans lutte on aura qui trahir et par qui dans mon oeil mémoire des cris aigus d'alerte pluies de travers pointent marquent des impossibilités fleurs, fleuries, fleurissantes dans ton oeil mémoire dans mon oeil mémoire portes vitrées de la fin des jours à deux battants, closes toutes frappe doublement fort jusqu'à ce qu'on t'ouvre

Naujininkai, 2003.X.2

Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 48. – (Levée d'ancre).

Vladas Braziūnas

ir bus atidaryta

tavo aky atminty ne mūsų rusvas ruduo raudonas Laplandijos ruska be mūšio nepasiduok bus ką išduot ir bus kam mano aky atminty įžiebt pavojaus spalvas įžambūs lietūs punktyrais žymi negalimybes žydinčias, žydras, pažyra tavo aky atminty mano aky atminty galudienių durų stiklai dvivėrės užsikirto dvigubai atkakliai belsk, kol prišauksi

Naujininkai, 2003.X.2

Santara. – 2013. – Žiema. – Nr. 100. – P. 39;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 17.

Vladas Braziūnas

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

les jours

te rappelles-tu mes lettres non écrites ? j'ai oublié mon parapluie, des coups de canne blanche sur le trottoir nous deux, trempés comme une soupe tes cils ruisselants dans mes yeux

Fabijoniškės, 2003.IX.15

Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 47. – (Levée d'ancre).

Vladas Braziūnas

dienos

prisimeni neparašytus mano laiškus? aš skėtį pamiršau, baltõs lazdelės galiuko žvilgsnius šaligatvin sušlapom abu kaip varlės varva tau nuo blakstienų mano akiduobėn

Fabijoniškės, 2003.IX.15

Santara. – 2013. – Žiema. – Nr. 100. – P. 41;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 23.

Vladas Braziūnas

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

<br/>* * *

j'ai compris, tu n'y es pas, en vain je frotte le seuil bas d'une vieille poste habitait ici ?.. beaucoup ont habité demain le premier jour de vie des vivants la mort : des doigts… leurs bouts… des lèvres… au mur un ange en bois vert se joue des chiffres du comptable la brume à peine visible : une fenêtre embuée ô les songes – jadis tu t'étais approchée il y avait du vent, les mains froides s'agitaient encore innocents serpents et colombes blanches frémissaient sous ma main un grain de beauté saillant, des tromperies douces qui nous plongeaient dans le sommeil les feuilles ramassées par un vieux vent qui s'est tu un moment, s'est retourné, s'en est allé

Fabijoniškės, 2003.IX.5-9

Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 46. – (Levée d'ancre);

Zei şi zile = Days and gods: Antologia Festivalului Internaţional „Nopţile de Poezie de la Curtea de Argeş“: ediţia a XV-a, 2011; Poesys 15, plurilingv I / Antologie, biobibliografii şi tălmăciri de Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica. – Bucureşti: Editura academiei internaţionale Orient-occident. – P. 119–120. – Vertėjų valia išspausdinta kaip antroji dipticho dalis drauge su „une nuit claire, chaude et douce comme la face interne de tes...“ [„šviesi naktis, šilta ir švelni tarytum vidinė tavo šlaunų pusė...“].

Vladas Braziūnas

* * *

supratau, kad nėr tavęs, kad veltui mindau žemą seno pašto slenkstį čia gyveno?.. maža kas gyveno ryt pirma diena gyviem gyventi mirštant: pirštų... pagalvėlėms... lūpoms... žalio medžio angelas ant sienos žaidžia buhalteriniais skaičiukais rūką vos matau: rasotas langas o sapnai – kadais buvai priėjus buvo vėjas, šaltos rankos rangės dar nekaltos angys ir balandės baltos krūpčiojo po mano delnu apgamas rūstus, apgaulės švelnios gaubė ir neleido atsibust senas vėjas sušlavė lapus pastovėjo, apsisuko ir nuvėjo

Fabijoniškės, 2003.IX.5-9

Nemunas. – 2009. – Rugsėjo 17–23. – P. 5;
Birželio sodai: Tarptautinės poezijos šventės „…ir saulas diementas žėruos…“ (A. Miškinis) dalyvių kūrybos almanachas / Sudarytojas Vytautas Kaziela. – Utena: Kamonada, 2010. – P. 95;
Poetinis Druskininkų ruduo 2010 = Druskininkai Poetic Fall 2010 / sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis = Compiler and editor-in-chief Kornelijus Platelis. – Vilnius: Vaga, 2010. – P. 48;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 9;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 17.

Vladas Braziūnas

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

bestiaire

les oiseaux se sont tus, écoute le vent d'Orphée qui s'approche, peureux, de la fumée, de tes pas, ô l'homme créé toi, interdit: maisons trouées, ossements entassés, tous dispersés et entassés trottent, joyeux, après la bière, blaireaux et cailles, lions et martes sans bagarre et tout joyeux, des tempêtes ensoleillées touchent, lèchent les yeux et la bouche, un petit ventre pâle d'une souris invite la grande fratrie à quitter la ville à travers champs, à travers neuf monts, de longues forêts satinées plongent et sombrent, sombrent et plongent dans la mer qu'est-ce qui m'arrive écrire la vérité, vivre la vérité jeter un regard aveugle et sombre vers la fête de vie trotter derrière, sans se laisser bercer par la flûte montrer la dernière dent de sagesse pourrie Dieu des roseaux, je prie que ne finisse jamais ce qui vit

Fabijoniškės, 2003.IX.3-4

Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 45. – (Levée d'ancre).

Vladas Braziūnas

bestiarius

paukščiai nutilo, klausykis vėjo Orfėjo baugščiai artėjant iš dūmo, artumo, iš tavo, žmogau, sukurtumo stulbsti: rakinėja pamatus, rankioja, barsto, barsto ir rankioja kaulus traukia linksmi paskui karstą barsukai ir putpelės, liūtai ir kiaunės nesiniauja ir nesiliauja džiūgaut, saulėtos pūgos liečia, liežia akis ir lūpas, šviečia pelės pilvukas kviečia iš miesto didžiąją seseriją per laukus, per kalnus devynis švelnios uodegų girios nyra ir skęsta, skęsta ir nyra į jūrą kas man užėjo teisybę rašyti, teisybę gyventi gyvasties šventėn kreipt savo žvilgsnį, aklą ir niūrų sekt iš paskos, nesiduoti liūliuojamam fleitų šiept paskutinį kirmijantį protinį dantį Dieve meldynų, meldžiuos, kas užėjo, kad jau nepraeitų

Fabijoniškės, 2003.IX.3-4

Draugas / Šeštadieninis priedas „Literatūra, menas, mokslas“. – 2003. – Lapkričio 15. – P. 3;
Metai. – 2004. – Nr. 11. – P. 40;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 63.

Vladas Braziūnas

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

calendier de la nature

banal est ce paysage, beau pourtant un étang noir des cygnes blancs une rose qui s'ouvre te rappelle une blessure – ne le dis pas des strophes chantées, répétées si usées par tous les échos une étoile est tombée – ne le dis pas mes bras seulement un cygne blanc nourri de miettes des pâtons pour des oies comment ne pas courir après une tige nue perce la neige si pure qu'on ne la voit plus un gravier étoilé se répand et grinçe

Fabijoniškės, 2003.VIII.28

Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 44. – (Levée d'ancre).

Vladas Braziūnas

gamtos kalendorius

banalumas to vaizdo, bet grožis baltos gulbės juodam tvenkiny nesakyk, kad lyg žaizdą meni besiskleidžiančią rožę nudainuotiniai posmai taip pat sudėvėti netylančio aido nesakyk, kad žvaigždė nusileido tik nuleidau rankas baltą gulbę pašert trupiniais nuo žąsų dar atlikusio lesalo kur neseks iš paskos, kurgi neis plikas žiedkotis styro iš sniego tokio tyro, kad irgi jau nesamo žiba žvyras, tik byra, tik diegia

Fabijoniškės, 2003.VIII.28

Metai. – 2004. – Nr. 11. – P. 39–40;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj / Sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007. – P. 265.

Vladas Braziūnas

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

* * *

la fête commence, reste ici où – ici? avec nous sourde est mon âme discrete la nuit, muette le jour j'y suis de rien, t'ai vue un jour pleurer faut pas que tu me parles, que je te parle ça fait mal rendez-vous au terminus, à l'infini de retour des propos qui ne sont plus après le mirage, par le désert, après le mirage sur un âne espiègle

Banská Štiavnica, Bratislava, Bratislava–Praha, 2003.VIII.25

Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 43. – (Levée d'ancre).

Vladas Braziūnas

* * *

šventė dar tik prasideda, lik čia kur – čia? su mumis kurčia mano dvasia dienomis užtrenkta, nuščiuvusi naktimis ką aš kaltas, išvydau netyčia raudančią nereikia kad ir ką man sakytum, ką tau sakyčia skauda susitiksim galinėj stoty, atgalinėj galybėj žodžių, jau nesamų neša mus, neša miražan per dykumą išdykęs asilas

Banská Štiavnica, Bratislava, Bratislava–Praha, 2003.VIII.25

Santara. – 2013. – Žiema. – Nr. 100. – P. 47;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 37.

Vladas Braziūnas

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

* * *

quel est ce lac, sans une île de l'Amour pour dormir à poings fermés fais-moi une couche molle une pierre ronde – sous la tête un fond creux, des nuages un pâle reflet pour mes yeux étonnés sur une surface brillante une rame fend l'eau comme un couteau de bibliophile qui coupe les feuilles quelle profondeur – devine-la un lac silencieux

Biržai (sur le lac Širvėna), Vilnius, 2003.VIII.4–13

Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – p. 42. – (Levée d'ancre).

Vladas Braziūnas

* * *

koks čia ežeras, jei be Meilės salos kad miegočiau kietai minkštai man paklok po galva – riedantį akmenį dumbantį dugną, debesis baltą atspindį mano nustebusioms akims pro plyštančius atspindžius irklas vandenį lyg bibliofilo peilis knygos puslapius pjausto koks čia gylis, gali tik nujausti ežeras tyli

Biržai (Širvėnos ežeras), Vilnius, 2003.VIII.4–13

Draugas / Šeštadieninis priedas „Literatūra, menas, mokslas“. – 2003. – Lapkričio 15. – P. 3;
Metai. – 2004. – Nr. 11. – P. 38;
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. – Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 8.

Vladas Braziūnas

Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

jardinet de la grand-mère

un crapaud comme une herbe rêche à côté de mon bureau des étangs fleuris, la végétation des lacs folle que des gués – des creux très profonds des troncs d'arbres d'une passerelle éclatée des bosses verruqueuses des tortues plus rien à soutenir, plus de monde déraciné, délavé, dépassant des songes et des rêves insolents, plus de courage de les nommer illusions, quelques souches polies, les autres hirsutes quel mal aux yeux, une peau gluante un crapaud lys de jardinet

Fabijoniškės, 2003.VIII.1

Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 41. – (Levée d'ancre).

Vladas Braziūnas

babutės darželis

rupūžėlė, ruplėta kaip lelija žydi prie darbo stalo gėlėtos kūdros prižėlė, ežerai prižaliavo, prišalo giliausieji duburiai – vienos brastos rąstai, susprogusio tilto atramos, kyšo kerpėtos kupros vėžlių nėr pasaulio, daugiau belaikytino išrautas, išplautas srovių ar išaugtas iš įžūlių sapnų ir svajonių, tik jų dar nedrįstam vadinti iliuzijom, kerplėšos kelios nugludusios, likusios aštrios peršinčios akys, gleivėtaodė nušašus darželio gėlė lelija rupūžėlė

Fabijoniškės, 2003.VIII.1

Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 21;
Literatūra ir menas (kultūros svetainė; virtuali). – 2013. – Kovo 21. – http://literaturairmenas.lt/mediateka/1008-vladas-braziunas-.... – Eilėraštį skaito Birutė Mar; groja Petras Vyšniauskas; filmuota Benedikto Januševičiaus.