Į pradžią

Vladas Braziūnas


Перевел с литовского Георгий Ефремов

* * *


уже мы осень зазываем возвысив сноп над головой вернётся осень из колосьев с полей увенчанных цветами домой придёт, к столу присядет где мы, добры от утомленья познаем неподъёмность рук и нам пошлёт ветвистый вечер (в его тени я слышал сам нас кличут не по именам) травою будет стол застелен и все одни, и все едины минуты, годы и годины и мы увидим в доброте как нож ломти соединяет

Vladas Braziūnas

sambariai


jau galim rudenį pašaukt iškėlę pėdą virš galvos ruduo, iš varpų ir iš lauko gėlių vainikais vainikuotas pareis namo, prisės prie stalo kur mes, iš nuovargio apsalę žiūrėsim į sunkias rankas ir siaus mus vakaras šakotas (jo ūksmėje klausiaus kadais kaip šaukia mus, bet ne vardais) žolynais stalas bus nuklotas ir bus nedaloma, bus viena ir mūsų valandos, ir dienos ir mes žiūrėsime apsalę kaip duoną duonriekis sujungia

Vilnius, 1985.VIII.6

Braziūnas, Vladas. Suopiai gręžia dangų: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988. – P. 59;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 76–77. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga].