Į pradžią

Guntars Godiņš


* * *


Jūra atnāk līdz slieksnim, pieklauvē un nemanāmi aizslīd atpakaļ. Mēs elpojam miegā mierīgi kā aļģes. Vienīgi sapņi ir piebiruši baltiem gliemežiem. Tu saki: šeit jūra bijusi. Es saku: bijusi jūra šeit. Viļņu vārdi ir dziļi kā miegs.

Guntars Godiņš

* * *


Jūra ateina prie slenksčio, pabeldžia ir nepastebimai nuslysta atgal. Mes kvėpuojam per miegą ramiai kaip dumbliai. Vien tik sapnai pribirę baltų sraigių. Sakai: čia jūros būta. Sakau: būta jūros čia. Bangų žodžiai gilūs kaip miegas.

Poezijos pavasaris 2000. – Vilnius: Vaga, 2000. – P. 379.