Į pradžią

Uldis Bērziņš



* * *


Kains visur blakus dēls brālis solsolī, saplēstā bildē Ābels tāls. Gribu gribu, lai runā kvieši, čibu čibu: pasēta sāls. Kaut kādi pirms tūkstošiem gadu iet dru- vās, tagad tik prauli. Sauss Bībelē vāls. Sludiniet kauliem! Ninivi rociet! Smalks zaglim aiz naga Bābeles māls. Tas gālais kur notuļ zenītā ripo – ābols, manā ābelē bāls.

1998, Jeruzāleme

Bērziņš, Uldis. Nozagtie velosipēdi. - Rīga: Minerva, 1999. – P. 44.

Uldis Bērziņš


* * *


Kainas visur šalia sūnus brolis į koją, suplėšytam paveiksle Abelis va nutolęs. Trokščia trokščia, kviečiai te kalba, nė pokšt nė triokšt: druską pasėja molin. Kažkas prieš tūkstančius metų eina dir- von, va pūzrai. Biblijoj sausas gurvolis. Skelbkit kaulam! Ninivę kaskit! Plonas vagies panagėj Biblijos molis. Kas ten iš lėto zenitan ritas – mano obelėj obuolys, blyškus ir besvoris.

1998, Jeruzalė

Baltos lankos: Tekstai ir interpretacijos. – Nr.12. – Vilnius: Baltos lankos, 2000. – P. 166.